„Saulės“ traukinio sėkmę garantuos abipusiai krovinių srautai tarp Azijos ir Lietuvos (papildyta)

ELTA ir lrytas.lt inf.
Praėjusiais metais pradėtas tarptautinio krovininio traukinio „Saulė“ projektas po truputį įsibėgėja ir jame formuojasi abipusiai krovinių srautai.
Krovininio traukinio „Saulė“ projektas po truputį įsibėgėja.
Daugiau nuotraukų (1)
Ketvirtadienį iš Klaipėdos į Kazachstaną išvažiuoja pirmasis 45-ių konteinerių sąstatas, gabenantis prekes į Almatos miestą Kazachstane. Krovinys tikslą turėtų pasiekti per 8 paras.
„Džiugu, kad naujasis traukinio maršrutas pritraukia krovinių ne tik į Lietuvą, bet ir iš Lietuvos. Iš to naudą gauna visa mūsų valstybės transporto sistema, - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. - Praėjusią savaitę viešėdamas JAV pristačiau „Saulės“ projektą mūsų strateginiams partneriams. Jis kelia vis didesnį verslo susidomėjimą, todėl mes turėtume ruoštis didesniam krovinių srautui.“
Ministras pabrėžė, jog krovinių gabenimas traukiniais iš Azijos į Lietuvą ir atgal mūsų transporto įmonėms atveria naują rinką, kurią turėtume labiau išnaudoti. „Iš to naudą gauna visa mūsų valstybės transporto sistema. Kuo daugiau užsakymų turės „Lietuvos geležinkeliai“, tuo geriau bus Klaipėdos uostui ir čia dirbančioms kompanijoms“, - sakė E. Masiulis.
Abipusiai krovinių srautai projektui garantuotų sėkmę ir greitesnį atsipirkimą.
Pirmasis 41 konteinerio traukinio „Saulė“ sąstatas iš Kinijos miesto Čongčingo pajudėjo dar praėjusiųjų metų spalio 28 dieną. Kirtęs Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos teritorijas bei įveikęs beveik 11 tūkst. km atstumą jis per 18 dienų pasiekė antrąjį pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną. Tąkart tranzitu per Lietuvą gabenta kompiuterinė technika.
Plėtoti sektorių
Lietuva turi plėtoti konteinerinių traukinių sektorių ir į jį investuoti, kadangi ši transporto rūšis yra labai perspektyvi ir gali padėti Lietuvai įtvirtinti tranzitinės valstybės statusą, sako susisiekimo ministras E.Masiulis.
„Konteinerinių traukinių laukia šviesi ateitis. Ši transporto rūšis jau dabar meta iššūkį kitoms, tradicinėms transporto rūšims, tokioms kaip laivyba arba aviacija, ir sugeba užtikrinti kur kas spartesnį ir saugesnį krovinių judėjimą negu tradicinės transporto rūšys. Todėl vystyti šį sektorių turime jau dabar“, - ketvirtadienį žurnalistams po susitikimo su Ukrainos vicepremjeru, infrastruktūros ministru Borisu Kolesnikovu sakė ministras.
E.Masiulis pabrėžė, kad po kelių metų didelio ir kryptingo darbo konteineriniai traukiniai tapo aiškia Lietuvos transporto niša, kurią galima išnaudoti, tačiau Lietuva turi būti pasiruošusi ir didesniam konteinerių ir krovinių srautui per Klaipėdos uostą ir Lietuvos geležinkelius. Tam būtinos investicijos, infrastruktūros tobulinimas, reikia įsigyti platformų, kurių trūksta jau dabar.
E.Masiulio teigimu, turint daugiau platformų, geležinkelių projekto „Vikingas“ maršrutu po vieną traukinio sąstatą galėtų kursuoti kasdien, ir investicijos neabejotinai atsipirktų. Jis akcentavo, kad Klaipėdos uostas turi du konteinerinius terminalus, kurie neišnaudoja visų savo galimybių, ir ypatingų investicijų jam tikrai nereikia.
„Vikingas“, pasak ministro, ateityje gali plėstis pietų ir rytų kryptimis nuo Ukrainos: jau dabar prie projekto prisijungė Gruzija ir Moldova, susidomėjimą išreiškė Azerbaidžanas, Sirija, Turkija.
Ministras pripažino, kad kol kas „Vikingo“ projektas tikrai sėkmingai veikia ruože tarp Klaipėdos ir Minsko, o štai krovinių srautas iki Ukrainos Lietuvos šiuo metu netenkina. Tai, anot E.Masiulio, buvo viena iš pagrindinių susitikimo priežasčių, šios problemos sprendimas buvo aptartas, ir kolegos iš Ukrainos užtikrino, kad bus imtasi veiksmų.
„Pirmiausia mes turime spręsti tarifų klausimą. Šiandien Lietuva ir Baltarusija taiko tikrai labai palankius tarifus, tuo tarpu Ukrainoje importui ir eksportui jie didesni, tik tranzitui tarifai tokie patys. Antra problema - sienų kirtimo ir muitinės įforminimo greitis Odesos uoste. Esam sutarę, kad konteinerių patikrinimas turi trukti iki dviejų valandų. Dar vienas dalykas - Ukraina turi atverti daugiau stočių. Šiandien „Vikingas“ gali naudotis 10 stočių. Norint iš Ukrainos suformuoti didesnį krovinių srautą, reikia leisti „Vikingui“ naudotis daugiau stočių“, - vardino būtinus atlikti darbus E. Masiulis.
Ketvirtadienį E.Masiulis su B.Kolesnikovu aptarė „Vikingo“ plėtrą ir konkurencingumo didinimą. Vizito Vilniuje metu B.Kolesnikovo vadovaujama delegacija taip pat susitiks su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, ūkio ministru Rimantu Žyliumi, agentūros „Investuok Lietuvoje“ direktoriaus pavaduotoju Vytautu Vaitkevičiumi, aplankys Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą.
ELTA primena, kad Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos vykdomas geležinkelių projektas „Vikingas“ užtikrina krovinių gabenimą mišriojo transporto traukiniu maršrutu Lietuva (Klaipėdos uostas)-Baltarusija-Ukraina (Iljičiovsko uostas). Pirmieji „Vikingo“ traukiniai tarp Baltijos ir Juodosios jūrų uostų pradėjo kursuoti 2003 m. Kaip ilgalaikis ir sėkmingai rinkoje veikiantis projektas 2009 m. „Vikingas“ pelnė Europos intermodalinio transporto asociacijos apdovanojimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.