Premjeras, ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“,
tiksliai neatsakė, ar kitais metais Lietuva teiks prašymą priimti į
euro zoną.
„Mūsų nuosekli politika yra tapti pilnateisiais Europos
Sąjungos nariais, taip, kaip yra įsipareigota mūsų stojimo
sutartyje. Lietuvai, kaip ir mūsų kaimynėms - Baltijos valstybėms -
iš tiesų yra naudinga būti sveiko euro zonos klubo nariais.
Bet, be
abejo, būtų gerai, kad iki tol, kol mes stosime į euro zoną, kad
pati euro zona būtų susitvarkiusi su savo vidaus problemomis, būtų
patraukli ir daugiau nekiltų grėsmių nei tiems, kurie esame šalia
euro zonos, nei visam pasauliui dėl to, kad euro zonos problemos
jau porą metų niekaip neišsisprendžia“, - kalbėjo A.Kubilius.
Anot ministro pirmininko, pirmiausia svarbu atitikti Mastrichto
kriterijus.
„Lietuva turi įvykdyti reikalavimus, kurie yra žinomi, -
Mastrichto reikalavimus. Jie mums yra naudingi ir savaime,
nesvarbu, ar mes stotume, ar ne į euro zoną, nes tai yra
tvarkingos, racionalios finansų politikos svarbiausi parametrai.
(...) Pagal dabartines prognozes, mes galime metų pabaigoje būti ir
netoli tokių parametrų“, - teigė A.Kubilius.
Kad galėtų įsivesti eurą, Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto
kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi
neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola
neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita.