Toks požiūris dominuoja tarp visų amžiaus grupių gyventojų,
nepriklausomai nuo to, kokios yra jų pajamos. 56 proc. Lietuvos
gyventojų pritaria tam, kad tinkama pensija rūpintis turi ir pats
žmogus, taip dažniausiai mąsto jauniausi gyventojai su didesnėmis
pajamomis.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas
Artūras Bakšinskas, antradienį pristatydamas apklausos rezultatus,
teigė, kad Vyriausybės sudarytose ir Seimo patvirtintose socialinės
reformos gairėse numatyta, kad ateityje valstybinė pensija turėtų
sudaryti tik 40 proc. buvusio darbo užmokesčio.
Jis pabrėžė, kad, pagal tarptautinius standartus, išėjus į
pensiją ji turėtų būti ne mažiau 70 proc. buvusio atlyginimo
dydžio, todėl gyventojai privalo pensijai kaupti papildomai ir tai
pradėti kuo jaunesni, kad būtų kuo mažesnės įmokos ir kuo didesnės
išmokos sulaukus senatvės.
Apklausa taip pat parodė, kad prie 34 proc. pensininkų
išlaikymo prisideda jų artimieji, bet net 58 proc. artimųjų remiamų
pensininkų šios paramos neužtenka.
Dažniausiai remiami tie pensininkai, kurių pajamos vienam
šeimos nariui per mėnesį siekia 601-800 litų.
38 proc. asmenų, remiančių pensininkus, teigė per mėnesį jų
išlaikymui skiriantys mažiau negu 100 litų, 39 proc. tam skiria
100-300 litų ir tik 20 proc. - daugiau negu 300 litų.
Tuo tarpu vos 16 proc. respondentų teigė, jog pensininkams, kad
jie galėtų normaliai pragyventi, papildomai užtektų mažiau negu 300
litų. 40 proc. respondentų tvirtino, kad reikėtų daugiau, o net 44
proc. teigė, kad nežino, kokios sumos pensininkams trūksta.
Pasak A. Bakšinsko, nežinantys, kiek trūksta pensininkams, arba
remia artimuosius pagal galimybes, nesigilindami, kiek iš tikrųjų
reikia, arba neturi pensinio amžiaus artimųjų.
Dauguma - 81 proc. - apklaustųjų teigė, kad sulaukę pensijos
nenorėtų, jog artimieji prisidėtų prie jų išlaikymo. Labiausiai
prieš artimųjų paramą nusiteikę jauniausi gyventojai, o už ją
pasisako 40-59 metų gyventojai.
68 proc. Lietuvos gyventojų nemano, kad jiems užteks iš
„Sodros“ gaunamos pensijos, 27 proc. teigė to nežiną. Vos 5 proc.
gyventojų atrodo, kad iš „Sodros“ gaunamos pensijos jiems užteks
senatvėje.
Absoliuti dauguma - 86 proc. - apklausos dalyvių tvirtino
nežiną, kokią dabartinio darbo užmokesčio dalį sudarys iš valstybės
gaunama pensija. Kaip pagrindinę to priežastį 69 proc. respondentų
nurodė tai, kad taip toli į ateitį neplanuoja, 27 proc. teigė
nežinantys, iš kur gauti informacijos.
Pasak A. Bakšinsko, tai, kad gyventojai mano, jog pensiją
turėtų užtikrinti valstybė, bet nemano, kad tos pensijos pakaks,
turėtų paskatinti juos pačius rūpintis pensija, tačiau to dauguma
nedaro. Jo teigimu, gyventojai pensija turėtų rūpintis pradėti kuo
anksčiau, kad vėliau nereikėtų artimųjų paramos.
„Jeigu gyventojui iki pensijos liko maždaug 30 metų ir jis nori
gauti 300 litų didesnes pajamas senatvėje, kas mėnesį turėtų
draudimui skirti apie 120 litų. Tokiu būdu kaupiant 30 metų,
65-erių metų išėjus į pensiją būtų sukaupta maždaug 58 tūkst. litų
suma. Iš jos 16 metų - tiek, kiek pagal statistinius Lietuvos
duomenis vidutiniškai dar gyvena į pensiją išėjęs asmuo - prie
pensijos būtų galima prisidėti po 300 litų per mėnesį“, - pateikė
skaičiavimus A. Bakšinskas.
Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu,
metu apklausta 1000 vyresnių negu 18 metų Lietuvos gyventojų.
Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė
„Vilmorus“.