„Preliminaiais skaičiavimais, elektra gali pabrangti iki 70 centų, įvertinus investicijas, kapitalo grąžas, diskonto normas ir kitus faktorius“, - sakė S.Pikšrys spaudos konferencijoje.
Jis siūlė užuot stačius atominę elektrinę rūpintis plėsti atsinaujinančią energetiką.
Šiuo metu elektros biržoje elektros kilovatas kainuoja apie 18 centų. Gyventojai už ją moka 45 centus – kainą pakelia išlaidos elektrą pristatyti, įvairūs mokesčiai ir rinkliavos valstybei. Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad numatoma, jog elektrinėje gaminti
Pasak S.Pikšrio, elektros kainą padidins į elektrinę investuosiančios „Hitachi“ noras kuo greičiau uždirbti.
„Naujojoje atominėje elektrinėje turi ateiti strateginis investuotojas su daugiau kaip 60 proc. investicijų. Jis norės jas atsiimti kuo greičiau. Atominės elektrinės vadovybė pateikia gražius skaičius apie būsimą elektros kainą, nes jie kapitalo grąžą skaičiuoja 60-čiai metų. Tiek laiko joks investuotojas nelauks. Elektrinių atsipirkimo laikas yra 20-25 metai – per tą laiką dėdė ateinantis nori atsiimti pinigus“, - tvirtino S.Pikšrys.
Pasak jo, uždaromoje Ignalinos atominėje elektra buvo pigi tik dėl to, kad už jos pastatymą sumokėjo Sovietų Sąjunga, o uždarymą – Europos Sąjunga.
„Ekonominiai dalykai yra vienas iš pagrindinių naujosios elektrinės minusų. Sprendimas statyti atominę elektrinę priimtas ne vadovaujantis atomine logika, o politiniu sprendimu“, - sakė S.Pikšrys.
Penktadienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje Vilniuje Lietuvos ir Japonijos žaliųjų organizacijos reikalaus, kad JAV ir Japonijos vyriausybės neteiktų lengvatinių paskolų Visagino atominės elektrinei statyti. Jų žiniomis, tokias paskolas ketina teikti Japonijos Tarptautinio bendradarbiavimo bankas bei JAV „Ex-Im Bank“.
Pasak pareiškimo, kurį ketinama pasirašyti penktadienį, tokia parama „akivaizdžiai prieštarautų laisvosios rinkos ekonomikos ir sąžiningos konkurencijos principams liberalizuotame Europos Sąjungos energetikos sektoriuje“. Žalieji siūlo tokią paramą skirti tik elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių.
„Žaliųjų požiūriu, elektrinė neturi prasmes, nes brangiai pastatyta elektrinėje elektra bus nekonkurencinga nei tarptautinėje, nei Lietuvos rinkoje, - sakė konferenciją organizuojančio Žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys. - Ar Lietuva turi tiek pinigų, kad galėtų išmesti dešimtis milijardų į projektų, dėl kurio ne tik kiltų pavojus žmonių sveikatai ir gyvybei bei ir pabrangintų elektrą Lietuvoje?“
Jis siūlė dėl Visagino atominės elektrinės rengti referendumą: „Tokie svarbūs sprendimai, kurie turės pasekmes ateinančioms kartoms Lietuvoje, neturi būti priimti skubotai politikų ir Vyriausybės, kuriai valdžioje būti liko mėnesiai“.
Pareiškimas yra adresuotas Lietuvos ir Japonijos vyriausybėms, taip pat bendrovei „Hitachi GE“ bei Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankui. Jame tvirtinama, kad atominę elektrinę Lietuvoje ketinanti statyti „Hitachi“ bei jos JAV padalinys „Hitachi-GE“ į Lietuvą ketina eksportuoti „nesaugias technologijas“ bei tvirtinama, jog ši įmonė po Fukušimos elektrinės nelaimės yra praradusi konkurencingumą Japonijoje ir visame pasaulyje.
„Didžioji dauguma japonų kategoriškai prieštarauja tolimesnei atomines energetikos plėtrai šalyje“, - teigiama pareiškime.
Kreipimąsi ketina pasirašyti Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicijos, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos, taip pat Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos atstovai. Savo parašus ketina padėti atstovai iš keleto Japonijos organizacijų atstovai: Japonijos centro tvariai aplinkai ir visuomenei, Japonijos Žemės draugų, Piliečių atominės informacijos centro bei Žaliojo veiksmo.
Lietuva ketina statyti naują atominę elektrinę prie Drūkšių ežero krantų, greta uždaromos Ignalinos atominės elektrinės.
Naujosios elektrinės poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas 2008-aisiais. Po to Aplinkos ministerija patvirtino, kad aplinkosaugos požiūriu iki 3,4 gigavato galios elektrinės statyba numatytoje vietoje yra leistina.
Šiuo metu planuojama iki 2020-ųjų pastatyti vieną 1,3 gigavato galingumo reaktorių. Dėl statybų šiuo metu derasi reaktorių gaminanti Japonijos korporacija „Hitachi“, kuri taip pat bus ir investuotoja, taip pat Latvija ir Estija. Lenkija iš derybų pasitraukė.
Lietuvos pusė nurodė, kad reaktorius kainuos ne daugiau kaip 5 mlrd. eurų (17 mlrd. litų). Įstatymas įpareigoja Lietuvą būti ne mažesne kaip 34 proc. elektrinės investuotoja. „Hitachi“ atstovai patvirtino, kad daugiau kaip pusės elektrinės vertės neinvestuos. Kitų partnerių dalis elektrinėje dar neaiški.
Sutartį elektrinei statyti ketinama pasirašyti iki vasaros. Ji įsigalios, jei ją patvirtins Seimas.