Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvaujantis J.Stiglitzas teigia, kad nieko gero neišgirdo iš Europos šalių pareigūnų. Politikų kalbos ekonomistą nuteikė pesimistiškai.
„Jie kartoja tas pačia banalybes „mums reikia augti, griežtų taupymo priemonių nepakaks“, bet nematau nė vienos programos, kuri būtų skirta augimui pasiekti“, - prisipažino J.Stiglitzas, duodamas interviu „Bloomberg“ televizijai.
„Neišgirdau nė menkiausios užuominos, kuri man padėtų suprasti, kad Europos lyderiai turi nuovokos, ką jiems reikia daryti ir ką jie darys“, - dėstė amerikietis.
Tarptautinis valiutos fondas šia savaitę sumažino pasaulinės ekonomikos augimo prognozę ir įspėjo, jog Europos skolų krizė gali įstumti pasaulį į dar vieną recesiją. TVF įspėjo šalis ir euro zoną per trumpą laiką neperspausti su fiskalinės tvarkos reguliavimu, nes tai gali slopinti augimą ir žlugdyti rinkų pasitikėjimą.
Pasaulio banko prezidentas Robertas Zoellickas teigia, kad Vokietija ir kitos euro zonos šalys turi smarkiau padėti augti Italijai, nes šalis ėmėsi priemonių sumažinti viešojo sektoriaus skolas.
O J.Stiglitzas įspėja, kad Graikija vis dar kelia pavojų ir gali „užkrėsti“ kitas šalis. Be to, Nobelio premijos laureatas vis dar pasigenda finansų rinkų skaidrumo.
„Niekas nežino, kas kam yra skolingas - štai kur yra Graikijos įsipareigojimų nevykdymų rizika“ - teigia profesorius.
Kitas ekonomikos profesorius iš JAV Nourielis Roubini per renginius Davose ragina atkreipti dėmesį į augančią socialinių sluoksnių nelygybę, kuri atsivėrė po ekonomikos krizės. Per BBC surengtą diskusiją buvo pateikti duomenys, rodantys, kad pusė jaunų žmonių Ispanijoje neturi darbo.
N.Roubini teigimu, dabartinis galvosūkis susideda iš dviejų dalių: pirma, pernelyg dideli atlyginimai, antra, skurdas ir nedarbas. Profesorius neslepia, kad praraja tarp turčių ir vargetų kelia pavojų socialiniam stabilumui.
„Gyvename labai trapiame pasaulyje“, - konstatuoja Daktaru Lemtimi pravardžiuojamas N.Roubini.
„Iškreiptai neproporcingo atlygio klausimas visiškai nenagrinėjamas. O bankai, kurie buvo pernelyg dideli, kad žlugtų dabar tampa dar didesni“, - pastebi ekonomistas. Jis pritarė diskusijos dalyvių nuomonei, kad finansų pasaulyje vis dar stinga atsakomybės.
„Kur yra atskaitomybė? Daugybė žmonių, kurių sprendimai sukėlė krizę dabar čia vaikštinėja per Pasaulio ekonomikos forumą“, - per BBC diskusiją nuskambėjo replika.
Savo ruožtu N.Roubini įspėjo, jog „finansų krizė greitai gali virsti į žmogaus teisių krizę“, o tada bus dar blogiau.
„Krizės padariniai vis dar labai stiprūs, jie neslopinami. Šie padariniai skandina skurdžiausią ir labiausiai pažeidžiamą sluoksnį, kuris ir toliau jaus smūgius“, - teigė N.Roubini.