„Duodu nemažą tikimybę, kad reikės kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą“, - penktadienį sakė jis.
Pasak jo, nors šią savaitė šalis palyginti sėkmingai pasiskolino 4 mlrd. litų, tai greitai pasikeis - skolos šoks į viršų.
„Kai po pusmečio paaiškės, kad mūsų ekonomika neauga – finansų rinkose požiūris bus visai kitas. Gali grįžti laikai, kai skolinomės virš 9 procentų.
Šiuo metu Lietuvos valstybės finansų būklė išties yra sunki. Jei nebus ekonomikos augimo – tikrai teks peržiūrėti biudžetus, karpyti išlaidas. O tai yra spiralė žemyn: neaugant BVP jo santykis su skola augs, tada finansų rinkos ima išsigąsti, atlygis didėja. O Lietuva ir šiaip neturi tokios geros istorijos, kaip vakarų valstybės“, - tvirtino analikas penktadienį konferencijoje Vilniuje
Jis stebėjosi, kodėl praeitų metų vidury rengiant šįmetinį biudžetą buvo prognozuojamas spartus šalies augimas ir atitinkamos pajamos. Dėl to metų pabaigoje teko biudžeto projektą skubiai peržiūrėti metų pabaigoje.
Finansų minstrė Ingrida Šimonytė lapkritį tvirtino, kad, jei Lietuvai siūlomų paskolų palūkanos viršytų 9 proc., tai ji kreiptųsi pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą. Šiais metais Lietuvai dar reikės skolintis milijardus litų, kad gražintų prieš dešimtmetį paimtas skolas, taip pat šių metų išlaidoms.
R.Rudzkis tvirtino, kad investuotojų pasitikėjimą Lietuva pakirto praeitų metų gale priimti mokesčių įstatymai. Tąsyk buvo apmokestintas gyventojų nekilnojamojo turto vertė, viršijanti 1 mln. litų.
„Žala padaryta milžiniška. Nesakau kad blogi, bet ar kažkas susivokė, kokia žala padaryta tarp užsienio investuotojų? Lietuva parodė, kad galima bet kas, kad jokio stabilumo visiškai nėra. Kai ateina investuotojas į šalį, jis nori žinoti, kad ten darysis 6-7 metus. Bet Seimas parodė, kad per savaitę galime viską pakeisti.
Daug bendrauju su verslininkais, tikrai galiu patvirtinti, kad jau ir tarp Lietuvos verslininkų yra stiprios nuotaikos pristabdyti investicijas. Nes jie sako, kad čia visiškai nežinai, ko laukti“, - sakė R.Rudzkis.