Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje nekilnojamojo turto agentūra reikalavo priteisti sumokėti tarpininkavimo paslaugų mokestį, lygų beveik 5 proc. nuo buto vertės, nors klientė prieš tai nutraukė sutartį dėl netinkamų agentūros paslaugų.
Reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio, kuris sudarė apie 13 tūkst. litų, teismas atmetė ir priteisė sumokėti tik administravimo išlaidas. Šis sprendimas galės būti apskųstas.
Sutartį galima nutraukti
Teismas nustatė - jeigu nekilnojamojo turto tarpininkas veikė ne kliento interesais, nesuteikė paslaugų, kurių šis prašė, pateikė klaidingą informaciją ir pasinaudojo savo verslo patirtimi ir įtaka prieš mažiau informuotą asmenį, klientas turi teisę atsisakyti sutarties.
Be to, teismas taip pat pasisakė, kad tarpininkavimo sutarties sąlyga, jog per 12 mėnesių nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo surastas klientas yra laikomas agentūros surastu yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu.
„Nesąžiningas nekilnojamojo turto agentas tarpininkavimo mokesčio reikalauti neturėtų, sutartis tokiais atvejais galima nutraukti“, - kalbėjo vilnietės advokatė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė, komentuodama priimtą sprendimą.
Dauguma nekilnojamojo turto agentūrų siūlo butus parduodantiems gyventojams sudaryti tarpininkavimo sutartis, kuriose išimtinė teisė surasti klientą suteikiama tik vienai agentūrai. Net jeigu klientas pats susirastų pirkėją, agentūra paprastai reikalauja komisinių.
Maža to, pasibaigus tarpininkavimo sutarčiai ne viena agentūrą nurodo, kad buvęs klientas neturi teisės susirasti pirkėją bent metus. O jeigu pardavė butą pats – vis tiek mokės komisinius.
Taip ne pačius geriausius laikus išgyvenantys nekilnojamojo turto brokeriai siekia apsidrausti nuo apsukrių gyventojų, kurie pasitelkia agentūrų paslaugas, kad šios surastų pirkėją, o vėliau su pirkėju susitaria tiesiogiai - neinformuoja tarpininko ir atsisako jo paslaugų ir taip mėgina išvengti komisinių mokesčių, kurie dažnai viršija 10 tūkst. Litų.
Mėgina išvengti mokesčių
Agentai daro viską, kad tik pardavėjas ir potencialus pirkėjas neužmegstų tiesioginio kontakto ir galiausiai savo interesus gina griežtomis sutartimis bei grasindami teismais. Kartais šie konfliktai baigiasi teismuose ir tik nuo aplinkybių priklauso, kuri šalis – teisi.
„Šiuo atveju vilnietė nesiekė išvengti komisinio mokesčio. Tiesiog ji su potencialiu pirkėju sutarė ne parduoti butą, o atlikti mainus. Seną keturių kambarių butą išmainyti į naują dviejų kambarių. Nekilnojamojo turto agentūra tokią paslaugą suteikti atsisakė.
Mat agentūrai rūpėjo komisiniai – juk uždirbi dvigubai daugiau, kai įvykdai du pardavimo sandorius, o ne vieną – mainų sandorį. Tačiau jie neatsižvelgė į klientės prašymą ir pensininkė dėl to nutraukė sutartį su NT agentūra. Paskui ji išmainė savo butą, o agentūrą pareikalavo komisinių teisme“, - aiškino advokatų kontoros „Law Botique“ advokatė V.Ladigaitė – Balčiūnienė.
Atlygio neužsidirbo
Anot jos, agentai, vos sužinoję, kad moteris nori parduoti butą, atskubėjo pas ją, pažadėjo kalnus ir įsiūlė sutartį , kuri yra nesąžininga ir pažeidžią kliento – silpnosios pusės – interesus. Moteris ją pasirašė, bet numatytų paslaugų negavo.
Per mėnesį pasirodė tik vienas pirkėjas, o įvykdytų mainų agentūra neleido, nors tai buvo numatyta sutartyje.
„Daug mano draugų man pasakojo panašias istorijas. Niekas neturi teisės apriboti galimybės disponuoti nuosavu turtu. Ar tai reiškia, kad agentas, išpešęs sutartį, gali nebeatsižvelgti į gyventojo norus, neieškoti klientų ir dar gauti pinigus už tai, kad žmogus pats sudarė sandorį, kurio agentūra nepasiūlė.
Nekilnojamojo turto agentūros yra verslas, o jų klientai, neišmanantys šio verslo subtilybių – silpnoji pusė. Teismas pripažino, kad tai nėra sąžininga“, - aiškino advokatė.