Pernai Kauno teismuose buvo nagrinėjama apie 10 bylų, kuriose vairuotojai skundžiasi patyrę žalą dėl duobėtų gatvių.
Tačiau ne visi apgadintų automobilių vairuotojų skundai pasiekia teismą. Speciali savivaldybės komisija su nukentėjusiaisiais bando susitarti ir be Temidės pagalbos.
2011 metais buvo išnagrinėta apie 100 pretenzijų, atsakymų vis dar laukia 107 nukentėję vairuotojai.
Savivaldybė nukentėjusiesiems turėjo atlyginti apie 80 tūkst. litų nuostolių, tačiau skersvėjų perpučiamoje miesto kišenėje atsirado tik pusė šios sumos.
Pinigų taip ir nesulaukė
Inžinierius Ernestas T. prieš metus vairuodamas 2004 metais pagamintą automobilį „Honda Accura“ įvažiavo į 10 cm gylio ir metro pločio duobę, atsivėrusią J.Žemgulio gatvėje. „Buvo tamsu, duobėje telkšojo vanduo, nebuvo jokios galimybės išvengti kliūties, nors važiavau gana lėtai“, – prisimena kaunietis.
Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad nuo smūgio buvo sulamdytas priekinis automobilio slenkstis, suplyšo priekinio rato padanga ir suskilo lietas ratlankis.
Vairuotojas kreipėsi į „Honda“ atstovybę, specialistai patirtą žalą įvertino 3400 litų.
Kauniečio skundą gavę savivaldybės valdininkai atsakymą parašė po dviejų mėnesių.
„Man pasiūlė sutaisyti automobilį savo lėšomis ir atsiųsti jiems sąskaitą. Tačiau pinigų remontui neturėjau“, – pasakojo nukentėjęs vairuotojas.
Po eismo įvykio praėjus pusei metų, taip ir nesulaukęs, kada savivaldybė atlygins žalą, vairuotojas automobilį susitaisė. „Trūko kantrybė. Pinigų iš valdžios jau nebesitikiu“, – nusivylęs kalbėjo kaunietis.
Įvykį pravartu nufotografuoti
Kokių tik epitetų dėl duobėtų gatvių nesulaukia Kauno valdininkai ir kelininkai! O kaip vadinamos gatvės: minų laukais ir arimais, kliūčių ruožais, slalomo trasomis. Kaune važinėjančiam vairuotojui anksčiau ar vėliau nepasiseka, jeigu jis atmintinai nežino visų miesto duobių.
Įvažiavus į duobę ir išvydus išplerusią padangą, pirmiausia reikėtų skambinti policijai. Eismo įvykį pravartu ir nufotografuoti bei nubraižyti jo schemą.
Su šiais dokumentais nukentėjusieji keliauja į savivaldybę, kur jų skundus nagrinėja iš teisininkų bei valdininkų sudaryta komisija. Kai automobilis draustas kasko draudimu, į savivaldybę kreipiasi pačios draudimo bendrovės.
Jeigu abiem pusėms pavyksta susitarti dėl žalos, teismų pagalbos neprireikia. Iš daugiau kaip šimto pernykščių atvejų tik dešimtadalis vairuotojų pretenzijų atsidūrė teisme.
Vairuotojai piktnaudžiauja
Automobilių savininkų skundus nagrinėjančios komisijos vadovas, savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Arūnas Sadauskas įsitikinęs, jog galimybe pasiskųsti dėl gatvių duobių kauniečiai piktnaudžiauja.
„Mes atsižvelgiame tik į policijos surašytą protokolą, kuriame išvardinta, kas apgadinta, o ne į vairuotojų skaičiavimus“, – aiškino specialistas.
Būtent dėl žalos dydžio ir kyla daugiausia ginčų. Vairuotojai kartais esą teigia, kad beveik pusė automobilio buvo apgadinta, išpučia žalos sumą iki 4, 5 ir net 11 tūkst. litų. Būna, kad automobilis nėra tiek vertas.
Savivaldybei dažniausiai tenka atlyginti žalą nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų.
Tačiau pasitaiko, kad automobiliui įvažiavus į duobę padaryti nuostoliai siekia ir 1,6 tūkst. litų.
Bylas ir laimi, ir pralaimi
Pernai teismai nagrinėjo kelias bylas, kurias savivaldybė pralaimėjo. Tokiu atveju iš biudžeto valdininkams tenka padengti bylinėjimosi išlaidas.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė pasakojo, kad ginčytinų atvejų, kuriuos nagrinėja teisėjai, pasitaiko gana dažnai.
„Žmogus sako: įvažiavau į duobę, sulūžo veidrodėlis. Ar ne juokingai skamba? Arba – pastato automobilį prie duobės, nufotografuoja ir reikalauja, kad atlygintume pusės automobilio remontą“, – stebėjosi teisininkė.
Žalos dydis priklauso nuo automobilio
Gytis Matiukas
„Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius
„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad tokių įvykių, kai automobiliai nukenčia dėl duobių asfalte, daugėja. Įvažiavus į kelyje atsivėrusias duobes, dažniausiai apgadinamos automobilio padangos, ratlankiai. Pasitaiko, kad pažeidžiama ir važiuoklė.
Vidutinė žala svyruoja nuo 800 iki 3 tūkst. litų. Žalų dydis tiesiogiai priklauso nuo automobilio kainos ir modelio. Didžiausių nuostolių patiria prabangių, sportinių automobilių šeimininkai. Tokiai transporto priemonei remontuoti gali prireikti ir 23 tūkst. litų.
Savivaldybės atsakomybė atsiranda, kai eismo įvykis įvyksta ar turtas apgadinamas dėl savivaldybės valdomo turto trūkumų – kelio duobių, nenumatytos kliūties kelyje.
Jei eismo įvykis kilo dėl kelio trūkumų, įrodinėjimo procesas nėra sudėtingas. Tačiau tik tuo atveju, jei į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnai užfiksavo tikslią įvykio vietą, nubraižė schemą, taip pat įvertino tą aplinkybę, ar šioje situacijoje vairuotojas elgėsi pakankamai atsargiai ir rūpestingai, t.y. neturėjo galimybės pamatyti ir apvažiuoti kliūtį.“
Kaunas pirmauja tarp didmiesčių?
Kasmet savivaldybę pasiekiančių skundų dėl duobėse apgadintų automobilių daugėja.
2011-aisiais labiausiai transporto priemones vairuotojai gadino duobėtuose Raudondvario ir Veiverių plentuose, Varnių, Kleboniškio, Tunelio ir Nuokalnės gatvėse, Neries krantinėje, Taikos ir A.Juozapavičiaus prospektuose.
Didžiųjų šalies miestų savivaldybių duomenimis, Kaune skundų dėl gatvių duobėse apgadintų automobilių gaunama daugiausia.