„Fitch“ nusprendė, kad Italijos, Ispanijos, Belgijos, Slovėnijos
ir Kipro gebėjimas grąžinti skolas sumažėjo, taip pat įžvelgė
prastesnę Airijos ekonomikos vystymosi perspektyvą. Agentūra
nurodė, jog „trumpojo laikotarpio ekonomikos prognozės pabrėžia
didesnį pažeidžiamumą dėl monetarinių, taip pat finansinių
sukrėtimų, kurias patiria šių valstybių vyriausybės“.
Agentūra kritikavo Europos politikų pastangas reformas vykdyti
palaipsniui, kai skolų prislėgta Graikija balansuoja ant bankroto
ribos, o finansinis sąmyšis stabdo ekonomikos augimą.
Jos pranešime sakoma: „Fitch“ nuomone, euro zonos krizė bus
išspręsta tik tada, kai įvyks didelio masto ekonomikos
atsigavimas.“
„Aišku, kad prireiks daugiau esminių euro zonos valdymo
reformų, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas - įskaitant
didesnę fiskalinę integraciją“, - pridūrė agentūra.
Valstybių kredito reitingų pabloginimai, potencialiai keldami
šalių skolinimosi kainą, didina spaudimą Europos Sąjungos (ES)
lyderiams, mėginantiems suvaldyti Graikijos skolų krizę ir sukurti
finansinę „ugniasienę“, kuri neleistų šiai krizei plisti toliau.
„Fitch“ dviem padalomis nuleido Italijos, Ispanijos ir Slovėnijos
įvertinimus, argumentuodama, jog Italijos ekonomika auga per lėtai,
didėjant įsiskolinimui, o Ispanijos „fiskalinė ir ekonominė
perspektyvos reikšmingai pablogėjusios“.
Italijos reitingas buvo pablogintas iki A-, o Ispanijos ir
Slovėnijos - iki A.
„Fitch“ taip pat viena padala pablogino Belgijos (iki A) ir Kipro
(iki BBB su neigiama perspektyva) įvertinimus.
Airijai buvo paliktas BBB įvertinimas, tačiau „Fitch“ šiai
šaliai nustatė „neigiamą perspektyvą“, užsimindama, jog reitingas
gali būti dar pablogintas. Kitų penkių šalių perspektyvos jau
anksčiau buvo įvertintos kaip neigiamos.
„Fitch“ nurodė, kad šių šalių, taip pat Prancūzijos ir
Portugalijos, neigiamos perspektyvos visų pirma atspindi pavojų, kad
skolų krizės mastas gali dar labiau padidėti.
„Gilesnė ir ilgiau besitęsianti ekonomikos recesija negu dabar
prognozuojama pakirstų politinį palaikymą ir visuomenės pakantumą
fiskalinio taupymo ir struktūrinėms reformoms, - perspėjo „Fitch“.
- Ji taip pat turi potencialą susilpninti ekonominiu ir fiskaliniu
atžvilgiu stipresnių euro zonos valstybių bei TVF (Tarptautinio
valiutos fondo) įsipareigojimus teikti būtiną paramą kitoms euro
zonos narėms.“
Italijos premjeras Mario Monti (Marijus Montis) pareiškė žinią
apie šį reitingų pabloginimą priėmęs su „objektyvia ramybe“.
„Fitch“ komentarai „atskleidžia dalykus, kurie nėra itin nauji“,
jis sakė televizijai Tg1.
„Pirmadienį vyksime į Briuselį darbuotis, kad pagerintume euro
zoną“, - pridūrė premjeras.
Šis „Fitch“ sprendimas buvo paskelbtas po to, kai TVF antradienį
pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozes, nurodydamas, jog
šio regiono bendrasis vidaus produktas 2013 metais veikiausiai
sumažės puse procento.
Reitingai buvo pabloginti prieš pirmadienį Briuselyje vyksiantį
ES viršūnių susitikimą, kuriame bus tariamasi dėl naujo
fiskalinio pakto, turinčio padėti išspręsti euro zonos skolų
krizę. Tačiau tokiam susitarimui vis dar nepritaria Didžioji
Britanija.
Pasak kritikų, Europoje buvo daug kalbama, tačiau mažai
nuveikta.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi (Marijus
Dragis), kalbėdamas Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykstančiame
Pasaulio ekonomikos forume (PEF), regis, pritarė šiam požiūriui.
ECB pirmininkas penktadienį sakė, kad per pastaruosius penkis
mėnesius „daug buvo išdiskutuota ir surašyta popieriuje“ dėl
reguliavimo politikos.
Tačiau „politikos įgyvendinimo buvo palyginti mažiau“,
pridūrė jis.