Nesėdėti kavinėse, nesikelti į Eiffelio bokštą ir kuo daugiau bendrauti. Laikantis šių taisyklių pusantro mėnesio Paryžiuje galima pragyventi maždaug už 700 litų.
Per dieną vos po kelis litus išleisdavę keturi vilniečiai Prancūzijos sostinėje nesijautė kaip elgetos. Jie paragavo šampano, prancūziškų delikatesų, o savo spintas papildė stilingais drabužiais.
Oficialiai niekur nedirbantys keliautojai apskaičiavo, jog visai jų kompanijai per dieną Paryžiuje užtekdavo 7–10 eurų (24–35 litų).
Patarinėjo bendraminčiams
Kaip taupiai ir linksmai gyventi Paryžiuje, 23 metų filologės Roberta Raudonė ir Aira Niauronytė bei jų bendrakeleiviai 51 metų Kęstutis Bacevičius ir 29 metų Viktoras Šichovcevas nusprendė pamokyti ir kitus kelionių mėgėjus. Sužinoti, „kaip gaudyti kaifą Paryžiuje”, į vieną senamiesčio kavinę susirinko kelios dešimtys jaunuolių.
„Koks skirtumas, gaudyti kaifą Paryžiuje ar Šnipiškėse?” – prabilo kažkas iš susirinkusiųjų ir užvirė diskusija, ar įmanoma už nieką nemokėti Vilniuje.
Paryžiaus žinovai suabejojo. Vilniuje – labai griežti transporto kontrolieriai, o Paryžiuje grupė vilniečių dažniausiai važinėdavo be bilietų.
Metro bilietų nepirko
Patekti į metro be bilieto galima keliais būdais – peršokti barjerą arba prisiglausti prie bilietą pažymėjusio žmogaus. Kai atsidaro varteliai, pro juos įmanoma prasmukti kartu su bilieto savininku. Svarbiausia – elgtis drąsiai.
Keliautojai pasakojo, jog prie tokių gudrybių įpratę vietos gyventojai į besiglaustančius zuikius žiūri tolerantiškai. Į juos dėmesio nekreipia ir bilietų pardavėjai.
„Bilietus pardavinėjančiam dėdei visai neįdomu, kad jo akivaizdoje peršoksi barjerą”, – pasakojo V.Šichovcevas ir patarė saugotis tik kontrolierių.
Kad jie neužkluptų, iš vieno traukinio į kitą geriausia persėsti nedidelėse stotyse. O jei ir užklumpa, iš karto pinigų nereikalauja. Jie atsiunčia baudos kvitą, o užsieniečių toks laiškas gali ir nepasiekti.
Puodą surado gatvėje
Vilniečių ketvertas nemokėjo ir už pastogę. Vienas jų pažįstamas išvyko į Kazachstaną ir savo bičiuliams leido įsikurti mansardoje. Siauroje patalpoje keturi žmonės vos prasilenkė, tačiau džiaugėsi, jog turi namus visai netoli Eiffelio bokšto.
„Pats geriausias jausmas – Paryžiaus centre pasakyti: „Einu namo”, – prisiminė R.Raudonė.
Į kavines nusprendusiems nevaikščioti turistams pirmiausia reikėjo įsigyti puodą.
„Nedidelėse Paryžiaus parduotuvėse prekiaujama paprastai vienos rūšies daiktais.
Tokių prekybos centrų kaip Vilniuje centre nėra, todėl indų parduotuvės ieškojome internete”, – pasakojo R.Raudonė.
Tačiau važiuoti į ją neprireikė. Kompanija puodą rado išmestą gatvėje.
„Mūsų kvartale būdavo galima prisirinkti įvairių daiktų – visai neblogų baldų, čiužinių”, – pasakojo R.Raudonė.
Merginos neslėpė, jog tarp šiukšlių prisirinko ir visą maišą stilingų drabužių.
Išmetama daugybė produktų
Susirasti, ką dėti į puodą, buvo dar lengviau – produktų vilniečiai ieškodavo šalia parduotuvių esančiuose šiukšlių konteineriuose.
Baigiantis galiojimo laikui, į juos išmetami dar visai geros kokybės supakuoti produktai. „Vilniuje supakuoto maisto niekas neišmeta. Mūsų konteineriuose atsidūrę produktai tikrai nekelia apetito”, – įsitikinusi R.Raudonė.
Ji vis dar prisimena šviežių ir kvapių bandelių skonį, kurias su visa pakuote kažkas išmetė Nicoje. Prancūzijos kurorte tai buvo bene vienintelis skanus jų laimikis.
Paryžiuje nemokamo maisto daugiau. Vietos, kuriose vargetoms dalijamas nemokamas maistas, pažymėtos specialiame plane. Nemažai skurstančių paryžiečių šių vietų vengia bijodami parsinešti utėlių ir blusų.
Jie, kaip ir vilniečiai, nemokamo maisto ieško prie parduotuvių ir turguje.
Baigiantis darbo dienai į turgų užsukę bičiuliai namo traukdavo su pilnais glėbiais vaisių ir daržovių. Parduotuvėse jie nusipirkdavo ryžių, makaronų ir ruošdavo įvairius troškinius.
„Prie to maisto taip įpratau, kad patiekalus iš ryžių ir makaronų ruošiu ir grįžusi”, – pasakojo R.Raudonė. Po kelionės Vilniaus parduotuvėse ji atidžiau žiūri į produktų kainas: „Lietuvoje sunku rasti pigaus ir geros kokybės maisto. O sūris ir vynas – labai brangūs.”
Dėjosi menininkais
Po Paryžių klajoję vilniečiai paragavo ir šampano, ir gurmaniškų užkandžių. Jais vilniečiai nemokamai buvo vaišinami per parodų atidarymą.
Į galerijas patekę turistai ne tiktai paragaudavo įvairių skanėstų. Visi keturi domisi menu, todėl jiems tai buvo puiki proga apžiūrėti įvairių menininkų kūrinius.
„Jūs – menininkai?” – vilniečių klausė ne vienos galerijos darbuotojai.
Savo išvaizda jie nesiskyrė nuo galerijas lankančių žmonių, todėl niekam įtarimų nekėlė.
Nors vilniečiai vengė turistų susibūrimo vietų, jie aplankė visas žymiausias Prancūzijos sostinės vietas. Tai jie darydavo vakarais, kai turistų grupės jau išsiskirsto, o vietos gyventojai po darbo skuba namo.
„Turistai atima aurą iš objekto, kurį nori aplankyti”, – pasakojo 18 metų Prancūzijoje gyvenęs ir prancūzų įpročius puikiai žinantis K.Bacevičius.