Džiaugsmą dėl augančio šalies ūkio užgožė lyg ant mielių kilusios kainos (papildyta)

Šalies BVP sudarė 105,7 mlrd. litų to meto kainomis. Vertinant palyginamosiomis kainomis, buvo viršytas 2006-ųjų lygis.

Šalyje augo atlyginimai. Mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius išaugo – 2,5 procento ir sudarė 1592 litus. Tačiau realus darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento - kainų lygis 2011 m. didėjo sparčiau nei darbo užmokestis.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 procento ir 2,9 proc. punkto viršijo 2010 m. bei 0,7 proc. punkto – Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą Mastrichto infliacijos kriterijų (3,4 proc.).

Daugiausiai - 5,5 procento - augo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, 9,4 procento – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, 4,7 procento − transporto prekių ir paslaugų kainos.

Lietuvos statisitikos departamento generalinė direktorė vilija Lapėnienė tvirtino, kad praėję metai buvo itin sėkmingi visoms verslo sritims. Anot jos, labiausiai džiugina išaugęs visdaus vartojimas. Metai itin sėkmingi buvo ir pramonininkams, ir statybininkams, ir turizmo atstovams, ir žemės ūkiui. Liūdina tik demografiniai duomenys. Lietuva per 2011 metus prarado tiek gyventojų, kiek jų yra Marijampolėje - beveik 45 tūktančius. Kita vertus daugėja grįžtančių emigrantų. 

„Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad praėjusių metų šalies ekonomikos rodikliai džiugino, tačiau tendencijos yra blogesnės, nei tikėtasi.

 "Tikėtina, kad Lietuva pagal ekonomikos augimą Europos Sąjungos pateks į pirmąjį trejetuką. Tačiau ketvirtojo ketvirčio duomenys rodo lėtėjimą ir tas lėtėjimas yra didesnis nei prognozuota. Plnavome, kad šalies ūkis 2011 metais augs 6 proc. jau įvertinę metų pabaigos naujienas iš ES, tačiau jis smuko dar greičiau nei tikėjimės. Didžiausios įtakos tam turėjo eksporto duomenys - tai reiškia, kad eurozonos problemos daro nemažą įtaką šalies ekonomikai", - sakė Ž.Mauricas.

Šiemet jis šaliai prgnozuoja minkštą nusileidimą, kuriam pagalvę pakiš vidaus vartojimas. 

"Pernai šalies ūkis judėjo visu greičiu su abiem varikliais - eksportu ir vidaus vartojimu. Panaųu, kad šiemet mes leisimės su vienu varikliu ir nusileidimas bus minkštas - ne toks staigus, kaip 2008-aisiais, kai šalyje sprogo nekilnojamojo turto, vartojimo burbulai ir nusileidimas buvo kietas", - sakė Ž.Mauricas. 

Anot jo, vartotojų lūkesčiai gerėja, nors vis dar yra neigiami. Tačiau jos pabloginti galėtų staigios permainos mokestinėje aplinkoje arba šokas, kurį galėtų sukelti, pavyzdžiui, išaugusio naftos kainos.

"Naftos kainos gali pašokti dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose. Tai turės įtakos ne tik transportui, bet ir visoms gamybos ir prekybos sritims ir gali atsitikti, kad infliacija vėl bus didesnė nei atluyginimų augimas", - teigė Ž.Mauricas.  Prognozuoti - sudėtinga

„Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką preliudiją į prasidedančius 2012 metus. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc. Perėjus prie muzikos terminų, dabartinėmis aplinkybėmis itin sunku pasakyti, kaip tolygiai Lietuvos makroekonominis orkestras atliks keturių dalių (ketvirčių) 2012 metų „koncertą“ – pernelyg daug neapibrėžtumo tvyro tiek viduje, tiek išorėje. Vis dėlto yra pagrindo manyti, kad šiuos metus baigsime aukštesne nata nei pradėsime“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, Lietuvos privalumas yra tas, kad ji daugiausia eksportuoja į euro zonos skolų krizės menkiau pažeistas šalis. Kaip prognozuojama, iš pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių penketuko – Rusija, Vokietija, Latvija, Lenkija, Estija – 2012 m. nė viena valstybė nepatirs recesijos.

Pastaruoju metu Lietuvoje stabtelėjo vidutinio darbo užmokesčio kilimas, tuo tarpu darbo našumas toliau didėja. Verslininkai beveik nebeinvestuoja į gamybos apimties „pūtimą“, tačiau noriai imasi veiklos efektyvumo didinimo projektų.

„Darbo užmokesčio sąnaudų produkcijos vienetui mažėjimas taip pat yra vienas iš tarptautinio konkurencingumo „arkliukų“, tiesa, jo reikšmės nereikėtų suabsoliutinti – tekstilės pramonei tai yra kur kas aktualiau nei mašinų gamybos ar chemijos sektoriams“, - sakė G.Nausėda.

Kokia bus šalies ūkio „sveikata“ artimiausiais mėnesiais, galima išskaityti iš gamybos pajėgumų panaudojimo ir produkcijos atsargų lygio rodiklių. Deja, pastaruoju metu ženkliai išaugusios produkcijos atsargos atspindi besikaupiančias problemas.

„Apklaustųjų pramonės įmonių vadovų nuomone, produkcijos atsargų sandėlyje situacija dabar yra panaši kaip ir antrąjį 2008 m. pusmetį, t.y. prieš pat „Lehman Brothers“ žlugimą. Tiesa, tuomet produkcijos sankaupos augo toliau ir 2009 m. pradžioje pasiekė rekordinį lygį.

Kadangi toliau gaminti „sandėliui“ buvo neprotinga, gamybos pajėgumų panaudojimas 2008-2009 m. žiemą smuktelėjo nuo daugiau kaip 70 proc. iki 60 proc. Šiuo metu gamybos pajėgumai panaudojami maždaug 70 proc. – patenkinamas lygis, kuris gali sumažėti, tačiau ne taip dramatiškai kaip prieš keletą metų“, - teigė G.Nausėda.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad, bendrosios pridėtinės vertės augimas tikėtina, bus statybos (15 proc.), pramonės (6,4 proc.), gamybinės paskirties paslaugų (6,8 proc.), finansinių paslaugų (5,5 proc.) sektoriuose. Žemės ūkio sektoriaus pridėtinė vertė padidėjo 3,2 procento.

Didėjo vartojimo ir prekių, ir paslaugų kainos

2011 m. gruodžio mėn. metinė infliacija sudarė 3,4 procento ir buvo 0,4 proc. punkto mažesnė nei 2010 m. gruodį. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 5,5 procento padidėjusios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, 9,4 procento – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų, 4,7 procento − transporto prekių ir paslaugų kainos. 2011 m. vartojimo prekės pabrango 4 procentais, paslaugos – 1,5 procento.

2011 m. valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos augo sparčiau nei rinkos. Per metus reguliuojamos kainos padidėjo 5,7 procento, rinkos − 3 procentais. Tačiau valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamų kainų įtaka bendrajam metiniam kainų pokyčiui sudarė 0,8 proc. punkto ir buvo mažesnė nei rinkos kainų pokyčių įtaka, kuri sudarė 2,6 proc. punkto.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 procento ir 2,9 proc. punkto viršijo 2010 m. bei 0,7 proc. punkto – Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą Mastrichto infliacijos kriterijų (3,4 proc.).

2011-ieji buvo itin sėkmingi pramonei. Pramonės produkcija, palyginti su 2010 m., išaugo 7,4 procento, pašalinus darbo dienų įtaką – 7,6 procento. Iš 24 apdirbamosios gamybos rūšių 19-os veiklos rūšių įmonių produkcijos parduota daugiau nei 2010 m.

Kasmet didėja užsienio rinkose gamintojų parduodamos produkcijos dalis: 2010 m. užsienyje parduotos produkcijos dalis sudarė 66,5 procento, 2011-aisiais − 67,4 procento.

Produkcijos apimties augimas sietinas su užsakymais produkcijai gaminti ir paslaugoms teikti. 2011 m. sausio–lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, užsakymų produkcijai padaugėjo 21,9 procento. Net 80,7 procento užsakymų produkcijai sudaro užsakymai, gauti iš užsienio užsakovų, palyginti su 2010 m., jų dalis padidėjo 1,4 proc. punkto.

Užsienio prekyba – sparčiausiai ES augęs eksportas Lietuvos eksporto augimas 2011 m. buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Išankstiniais duomenimis, 2011 m. prekių eksportas sudarė 69,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 28,8 procento.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2011 m. sausio–lapkričio mėn. padidėjo 26,8 procento ir sudarė 66,1 procento bendro Lietuvos eksporto. Didžiausią eksportuojamų lietuviškos kilmės prekių dalį sudarė naftos produktai, tačiau augo ir Lietuvoje pagamintų trąšų, plastikų ir jų gaminių, baldų eksportas. Daugiausia prekių eksportuota į Rusiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją; lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją, Nyderlandus, Latviją, Lenkiją ir Estiją.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. prekių importas sudarė 78,2 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m., padidėjo 28,2 procento. Daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos. Vidaus prekyba – taupymo režimą keičia aktyvesnis vartojimas

Šalies prekybos įmonėms 2011 m. buvo geriausi per paskutinius trejus metus. Mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta 2011 m., palyginti su 2010 m., padidėjo 20,6 procento palyginamosiomis kainomis. Tai rodo, kad atsigauna vidaus rinka, gyventojai taupymo režimą pamažu keičia aktyvesniu vartojimu.

Mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 2,5 procento, ne maisto prekėmis – 14,6 procento palyginamosiomis kainomis. Ypač sparčiai augo užsakomasis pardavimas paštu arba internetu – 59,4 procento, baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba – 46 procento, sporto įrangos mažmeninė prekyba – 29,6 procento, metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba – 28,1 procento.

Aktyvesnis prekyboje buvo ir 2011 m. šventinis laikotarpis. Palyginti su 2010 m. gruodžiu, mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 8,3 procento, ne maisto prekėmis – 20,9 procento palyginamosiomis kainomis.

Praeiti metai buvo geresni ir statybininkams. Statybos įmonių darbų mastas išaugo 18 procentų, palyginti su 2010 m., tačiau kol kas tai sudaro 56 procentus 2008 m. atliktų statybos darbų. Kaip ir pernai statybos plėtrą lėmė infrastruktūros objektų, kelių ir negyvenamųjų pastatų statybos darbai.

2011 m. pastatyta 5,1 tūkst. butų, tai 38 procentais daugiau nei 2010-aisiais. 2011 m. tebevyravo individualių namų statyba − 3,8 tūkst. butų, arba 75 procentai visų pastatytų butų, daugiabučiams namams teko tik 1,3 tūkst. butų, arba 25 procentai. Pagal pastatomų butų skaičių tarp Lietuvos miestų akivaizdžiai pirmauja Vilnius.

2011 m. buvo išduota 4,8 tūkst. leidimų, kuriuose leista statyti 7,3 tūkst. butų, t. y. 12 procentų mažiau nei 2010 m. Leistų statyti butų skaičius daugiabučiuose namuose, palyginti su 2010 m., padidėjo tik 18 procentų. Šalyje ir toliau vyraus individualių gyvenamųjų namų statyba, jiems statyti išduota 98 procentai visų leidimų. Pažymėtina, kad 2011 m. daugiau kaip 43 procentai leistų statyti butų buvo Vilniaus apskrityje, 18 procentų − Kauno.

Transporto sektoriuje 2011 m. taip pat fiksuoti teigiami pokyčiai. Visų transporto rūšių krovinių apyvarta, palyginti su 2010 m., padidėjo 10,9 procento, o krovinių vežimas – 6,3 procento. Krovinių apyvarta geležinkelio transporte padidėjo 12,3 procento, o krovinių kiekis – 8,9 procento; kelių transporte krovinių apyvarta padidėjo 9,8 procento, krovinių kiekis – 2,9 procento. Sėkmingi 2011-ieji buvo ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui ir Būtingės terminalui, kuriuose buvo perkrauta 13 procentų daugiau krovinių. Oro uostai taip pat galėjo pasidžiaugti 17,9 procento išaugusiu keleivių srautu.

Turizmas – daugiau turistų ne tik sostinėje ir kurortuose

Šalies apgyvendinimo įstaigoms praėjusieji metai buvo neblogi. Sausio–rugsėjo mėn. apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 1,4 mln. svečių – 15,4 procento daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Iš dalies tam įtakos turėjo Europos krepšinio čempionatas, kurio metu sulaukta daugiau svečių iš ES šalių. Tokią prielaidą patvirtina ir apgyvendinimo įstaigų rodiklių „geografija“. Vilnius per devynis 2011 m. mėnesius sulaukė 23,2 procento daugiau turistų nei per tą patį 2010 m. laikotarpį, Kaunas – 14,3 procento, Klaipėda – 16,7, Šiauliai – 16, Panevėžys – 23, Alytus – 29,3 procento daugiau.

2011 m. Lietuvos įmonės galėjo pasidžiaugti gerėjusiais visais pagrindiniais rodikliais. Per devynis 2011 m. mėnesius įmonės uždirbo 7,2 mlrd. litų ikimokestinio pelno – beveik dukart daugiau negu atitinkamu 2010 m. laikotarpiu (panašiai pelno (7 mlrd. Lt) įmonės uždirbo 2006 m. atitinkamu laikotarpiu). Ypač pelnas didėjo verslo paslaugų sektoriuje – 3,4 karto, transporto ir saugojimo sektoriuje – dukart, apdirbamosios gamybos ir kasybos sektoriuje – 1,6 karto. Statybos, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriai, 2010 m. buvę nuostolingi, 2011 m. uždirbo pelno. Vidutinis įmonių pelningumas didėjo 1,7 proc. punkto ir sudarė 5,1 procento (tai reiškia, kad 1 Lt pajamų uždirbo 5,1 ct pelno).

Įmonių gamybos išlaidos didėjo tiek pat, kiek ir pajamos (atitinkamai 20 ir 21 proc.), tačiau išlaidų dalis darbuotojams ūgtelėjo tik 5 procentais.

Išankstiniais duomenimis, 2011 m. žemės ūkio pridėtinė vertė didėjo ir to meto kainomis sudarė 2,6 mlrd. litų. Tai lėmė geresnis žemės ūkio augalų derlius ir padidėjusios žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Augalininkystės produkcijos vertė padidėjo 38 procentais, gyvulininkystės – 5,2 procento.

Žemės ūkio produkcijos buvo pagaminta už 7,9 mlrd. litų, arba 21,2 procento daugiau nei 2010 m., produkcijos apimtis padidėjo 2,9 procento. Augalininkystės produkcija išaugo 8,8 procento, o gyvulininkystės – sumažėjo 3,5 procento.

Ne itin sparčiai, tačiau, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, nedarbas mažėjo per visus 2011-uosius. Nedarbas šalyje sudarė 15,4 procento, arba 2,4 proc. punkto mažiau nei 2010 m. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc. punkto, o kas dešimtas jaunas (15–24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc. punkto.

Palyginti su 2010 m., mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo 2,7 procento ir sudarė 2042 litus, neto (po mokesčių) darbo užmokestis – 2,5 procento ir sudarė 1592 litus. Pastebimas privataus sektoriaus darbo užmokesčio didėjimas – padidėjo 3,3 proc.ir sudarė 1927 litus, valstybės sektoriuje padidėjo 2,5 procento ir sudarė 2238 litus. Tačiau realus darbo užmokestis sumažėjo 1,5 procento, t. y. kainų lygis 2011 m. didėjo sparčiau nei darbo užmokestis. Nors realus darbo užmokestis nepadidėjo, darbo našumas 2011 m. ūgtelėjo beveik 6 procentais. Tam galėjo turėti įtakos žmonių noras išsaugoti darbo vietą, esant dideliam nedarbui.

Išankstiniais duomenimis, Lietuvoje 2011 m. pabaigoje gyveno 3 mln. 199 tūkst. gyventojų – 45,3 tūkst., arba 1,4 procento, mažiau negu 2011 m. pradžioje (gyventojų skaičius beveik prilygtų Marijampolės (44,9 tūkst.) gyventojų skaičiui). Natūrali kaita išliko neigiama.

2011 m. iš šalies emigravo 54,3 tūkst. gyventojų, tai 28,8 tūkst. mažiau nei 2010 m. Beveik pusę (44 proc.) visų emigrantų sudarė 20–29 metų amžiaus gyventojai. Daugiausia emigruota į Jungtinę Karalystę (47 proc. visų emigrantų), Airiją (10 proc.), Norvegija ir Vokietiją (po 7 proc.).

Padaugėjo į Lietuvą gyventi grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių. Pernai į Lietuvą grįžo 14 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, arba triskart daugiau nei 2010 m.