Gyventojai taip pat mano, kad darbą susirasti šiemet bus sunkiau ir pesimistiškai nusiteikusių žmonių daugėja.
2011 metų vasarą gyventojų, manančių, kad nedarbo lygis mažės, buvo beveik tiek pat, kiek manančių, kad bedarbių armija išaugs. Tačiau praėjusių metų gruodį jau beveik 60 proc. apklaustų gyventojų jau manė, kad bedarbystė šiemet didės, o žmonių, manančių, kad nedarbo lygis sumažės, dalis nesiekė 10 proc.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvoje dirbo beveik 1,38 milijono gyventojų, o oficialiai darbo neturėjo beveik ketvirtis milijono žmonių. Iš jų pusė oficialiai nedirba jau ilgiau nei metus ir šis skaičius auga.
Pernai nedargbo lygis šalyje nuosekliai mažėjo. Išankstiniais duomenimis metų pabaigoje nedarbo lygis siekė 13,9 proc. O metų pradžioje – 17,2 proc. Visų metų nedarbo lygis – 15,4 proc. buvo 2,4 procentinio punkto mažesnis nei 2010 metais. Bedarbių sumažėjo 43 tūkstančiais. Taip pat nedarbo neturėjo kas dešimtas 15 – 24 metų jaunuolis.
Palyginti, šiek tiek daugiau gyventojų – 54 tūkstančiai – pernai emigravo iš Lietuvos.
Pernai darbo užmokestis Lietuvoje augo, tačiau kainos kilo dar sparčiau ir realusis darbo atlygis sumažėjo net palyginti su 2010 metais.
Mėnesinis darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje palyginti su 2010 metais išaugo 2,7 procento ir sudarė 2042 litus, o atskaičius mokesčius darbo užmokestis augo 2,5 procento ir sudarė 1592 litus. Vidutiniškai vienas gyventojas uždirbo 40 litų per mėnesį daugiau. Tai šiek tiek mažesnis atlyginimas nei 2009 metais. Tačiau visą atlyginimo prieaugį suvalgė infliacija.
Valstybinio sektoriaus darbuotojai uždirba daugiau nei privataus. Valdininkų vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė 2238 litus, o privataus sektoriaus darbuotojų – 1927 litus.
Vis dėl to ketvirtadaliui dirbančių gyventojų, net ir vidutinis darbo užmokestis yra svajonė.
„Išankstiniais duomenimis, praėjusių metų spalį ketvirtadalis visų šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 880 litų. Daugiau nei 15 tūkst. litų uždribo 1875 darbuotojai, tai yra 280 darbuotojų daugiau nei 2010 metais“, - spaudos konferencijoje sakė Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė.
Šie duomenys gauti iš „Sodros“ duomenų bazės. Palyginti, 2010 metais minimalią algą gavo 9,3 proc. visų dirbančiųjų. 34 proc. gyventojų uždirbo iki 1500 litų. Nuo 2000 iki 3500 litų 2010 metais uždrigbo 28 proc. darbuotojų, o 10 tūkst. Ir daugiau uždirbo 0,5 proc. gyventojų – jų buvo 3975.
„Matome tendenciją, kad skirtumas tarp mažai uždirbančių žmonių ir turtingesnių gyventojų dar labiau išaugo. Kai Lietuvoje toks didelis nedarbo lygis, įmonėms nėra motyvacijos didinti atlyginimų, nes už durų laukia eilė pasirengusių dirbti.
Kita vertus, didėja aukštos kvalifikacijos specialistų darbo krūvis ir norėdamos išsaugoti šiuos darbuotojus, įmonės didina jiems atlyginimą. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, kitose Europos šalyse, todėl jų atlyginimai auga sparčiau“, - aiškino „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.