Naktinė prekyba svaigalais: kliūtys jau įveiktos

„Šiek tiek palaukite”, – atsako pardavėja, kuri čia pat atidaro putojančio vyno butelį.

Apstulbęs pirkėjas sumoka ir visaip bando vėl įkišti kamštį atgal į butelį, tik nesėkmingai.

Naktimis alkoholiniais gėrimais prekiaujantys verslininkai ir patys juokiasi iš tokios tvarkos. Tačiau kitaip elgtis nevalia, nes tektų verslą nutraukti.

„Žinoma, kad nepatogu. Pardavėjoms tenka ir vyną, ir šampaną atidarinėti.

Kartais fiziškai sunku atidarinėti daug butelių, bet turime laikytis įstatymo”, – skėsčiojo rankomis keleto stacionarių prekybos paviljonų Kaune savininkas Modestas Novickas.

Nuo sausio 1-osios sugriežtėjo prekyba alkoholiu.

Kioskai turi virsti paviljonais, o parduoti neatidarytą butelį draudžiama. Nuo sausio 1-osios Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau išdavė 85 leidimus prekiauti paviljonuose. 

Verslininko nuomone, prie griežtesnių sąlygų neprisitaikė tik tie, kurie nenorėjo.

„Kiek žinau, daugelyje miestų paviljonų savininkai persitvarko ir toliau prekiauja naktimis. Juk pragyvename tik iš tokios prekybos”, – neslėpė M.Novickas.

Tiesa, nauja tvarka verslininkus privertė papildomai investuoti. Anksčiau buvusiuose kioskuose dabar turi būti tualetas, prausykla, darbuotojų persirengimo kabina.

„Šiek tiek pasitvarkėme, įrengėme įėjimą, koridorių, sumontavome daugiau vaizdo kamerų”, – vardijo trijų barų, vis dar vadinamų kioskais, savininkas Petras Rugys.

Verslininkas daug investavo prieš porą metų, kai politikai pirmą kartą įvedė naktinės prekybos svaigalais apribojimus. Todėl šiemetes kliūtis apeiti buvo lengviau.

Kažkada pakelės baru virtusį kioską prieš porą savaičių teko papildomai „aprengti” – sukaltas įėjimas ir koridorius.

Verslininkas nesiskundžia, kad jam vėl teko papildomai investuoti. Pasak jo, šįmet tai nebuvo reikšminga suma.

„Labiau nerimą kelia tai, kad žmonės piktinasi nauja tvarka. Kai jiems prieš akis atidarai butelį, tenka išgirsti daug blogų žodžių ne tik apie save, bet ir apie valdžią”, – pasakojo P.Rugys.

Kauno barų savininkas M.Novickas investavo į darbuotojų saugumą – įrengė grotas.

„To įstatymas nereikalauja, tačiau nežinia, koks gali ateiti klientas”, – pridūrė M.Novickas.

Kartais gyventojai netgi atsisako pirkti atkimštą šampano butelį.

„Vieną rytą radau tris atidarytus butelius. Pardavėja aiškina, kad pirkėjai atsisakė už juos sumokėti”, – sakė verslininkas.

Tačiau jis nepastebėjo, kad nauja tvarka būtų atbaidžiusi dalį klientų.

Alkoholiniai gėrimai naktimis perkami kaip ir anksčiau.

Įsigaliojus naujoms įstatymo pataisoms alkoholinius gėrimus naktimis pardavinėjantys verslininkai turėtų prižiūrėti, kad klientai neišsineštų butelių.

„Tačiau kaip tu juos sužiūrėsi? Žinoma, dalis išgeria čia pat, tačiau kiti prekę įsideda į kišenę ir išeina. Jų nesulaikysi”, – kalbėjo M.Novickas.

P.Rugys pasirūpino, kad jo paviljonuose būtų įrengta stalų, kėdžių, įrengė tualetus.

„Lietuviai prie visko prisitaiko. Prie naujų sąlygų prisitaikėme mes, prisitaikys ir klientai. Nepatogu, bet įprasti galima”, – įsitikinęs verslininkas.

Paviljonų ir barų šeimininkai Lietuvoje jau išmokė darbuotojus, kad negalima parduoti neatkimšto butelio.

Kai kurie Vilniaus kioskų savininkai taip pat bando prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Tiesa, ne taip sėkmingai, kaip Kaune.

Dauguma kioskų, prekiavusių naktimis alkoholiu, vis dėlto buvo uždaryti.

„Tie, kurie bando išlikti, kažkaip tvarkosi, investuoja”, – sakė Vilniaus mažosios prekybos asociacijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Verpetinskis.

Vilniaus savivaldybė verslininkams pasiūlė po penkis tūkstančius litų už kiekvieną nukeltą kioską. Tačiau dauguma neskuba griebti šio jauko ir svarsto kitas išeitis.

Kol kas jiems palikta teisė kioskus paversti paviljonais ir toliau naktimis prekiauti alkoholiu.

Kitų Lietuvos didžiųjų miestų verslininkai kol kas neskuba investuoti į naujus paviljonus.

Pavyzdžiui, uždraudus prekybą alumi ir kitais svaigiaisiais gėrimais kioskuose, Klaipėdoje jų liko tik trys. O prieš ketverius metus buvo beveik pusšimtis.

Uostamiesčio smulkieji verslininkai ilgai kovojo už teisę kioskuose prekiauti alumi be nustatytų laiko apribojimų. Tačiau visos jų pastangos nuėjo šuniui ant uodegos.

Prieš penkerius metus verslininkus papiktino tarybos sprendimas, pagal kurį prekiauti svaigalais kioskuose leista nuo 16 iki 22 valandos.

Tokių griežtų sankcijų imtasi po nesibaigiančių gyventojų skundų, kad teritorijos aplink kioskus virsta šiukšlynais ir viešais barais, be to, taip tikėtasi apsaugoti nuo pagundų nepilnamečius.

Smulkieji verslininkai teigė, kad tokie nepagrįsti sprendimai, prisidengiant kova su alkoholizmu, žlugdo smulkųjį verslą.

Prekiautojų nuogąstavimai, kad įsigaliojus draudimui daugelis kioskų uostamiestyje bus uždaryta ir darbo neteks maždaug šimtas žmonių, pasitvirtino. Jie bandė teisybės ieškoti teismuose, bet nieko nelaimėjo.

Nuo šių metų įsigaliojus draudimui kioskuose pardavinėti alų, kioskus imta uždarinėti vieną po kito.

Trijų likusiųjų savininkai mano, kad ir jie dirbs neilgai, nes prekyba visai sumenko – apyvarta sumažėjo kone perpus.

Vieno išlikusio kiosko savininkas piktinosi, kad netoli esančioje parduotuvėje nusipirkę alaus žmonės ateina gerti už jo kiosko.

Policijos pareigūnai tikrino, ar likusiuose keliuose kioskuose prekiautojai laikosi draudimo pardavinėti alų.

Vilkėdami civiliniais rūbais viename kioske jie nusipirko alaus ir surašė savininkei administracinio teisės pažeidimo protokolą. Moteris sumokėjo tūkstančio litų baudą ir žada kioską uždaryti.

Sugriežtinus prekybos taisykles, Šiauliuose naktinių „taškų” teliko trečdalis.

„Ir tuos likusius galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais”, – „Lietuvos rytui” sakė penkių kioskų Šiauliuose savininkas Henrikas Rackevičius.

Verslininkas naktimis alkoholiu jau nebeprekiauja.

Tačiau šiaulietis įsitikinęs, kad valstybė turėtų deramai kompensuoti nuostolius, kuriuos verslininkas patyrė sugriežtinus prekybos alkoholiu tvarką.

Jo vadovaujama bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir pateikė 2,7 mln. litų ieškinį.

„Prisitaikyti prie naujų sąlygų gali tik didesnių patalpų savininkai. O jei turiu mažą metalinį kioską, ką galiu pakeisti?” – gūžčiojo pečiais H.Rackevičius.

Naktimis alkoholį pardavinėjančiuose kioskuose tebepokši šampano kamščiai. Sugriežtinta prekyba paveikė tiktai silpniausius verslininkus. Tuo tarpu dalis prekybininkų prisitaikė prie naujų sąlygų, todėl politikų paspęstas kliūtis jie nesunkiai apėjo. Sparčiausiai visoje Lietuvoje persitvarkė kauniečiai.