ES viršūnių susitikimas: Didžioji Britanija ir Čekija atsisakė pasirašyti fiskalinės drausmės sutartį

Čekija ir Didžioji Britanija atsisakė pasirašyti šią sutartį. Britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas teigė, kad jo vyriausybė imsis veiksmų, jeigu sutartis kels grėsmę šalies interesams.

Pasak D.Camerono, jis yra „teisėtai susirūpinęs“ dėl ES institucijų veiksmų siekiant įgyvendinti fiskalinę sutartį.

Čekija pareiškė „konstitucines priežastis“, atsisakydama prisijungti prie sutarties, sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Šio ES viršūnių susitikimo tikslas - gilesnis biudžeto politikos suderinimas ES siekiant išvengti didžiulių skolų didėjimo.

Vokietijai - galingiausiai ekonomikai ir didžiausiai skolintojai euro zonoje buvo ypač aktualu pasirašyti naują fiskalinę sutartį.

Pagal šią sutartį Europos Teisingumo Teismas bus įgaliotas prižiūrėti sutarties sąlygų laikymąsi ir skirti baudas jų pažeidėjams.

Šioje sutartyje aiškiai nurodomas Europos Komisijos vaidmuo prižiūrint nacionalinius biudžetus.

Čekija dar nepriklauso euro zonai, tačiau kaip ir kitos naujos ES narės ji buvo pakviesta pasirašyti fiskalinės drausmės susitarimą.

ES šalių lyderiai taip pat aptarė, kaip būtų galima paskatinti ekonomikos augimą, nepaisant griežtų taupymo priemonių daugelyje šalių. Be kita ko, buvo susikoncentruota ties klausimu, kaip sumažinti nedarbingumą euro zonos šalyse.

Prancūzija ir Lenkija išsprendė tarpusavio ginčą, dėl kurio galėjo įstrigti naujasis Europos Sąjungos (ES) fiskalinis paktas, kuris buvo svarstomas per pirmadienį vykusį Bendrijos viršūnių susitikimą, pranešė diplomatai.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jis negalės pasirašyti šios sutarties, jeigu jo šaliai nebus suteikta galimybė dalyvauti kiekviename euro zonos viršūnių susitikime, nors Lenkija dar nėra įsivedusi euro.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiuos reikalavimus atmetė, tačiau diplomatai nurodė, kad abiem šalims pavyko sudaryti kompromisą.

„Buvo pasiektas susitarimas tarp Prancūzijos ir Lenkijos“, - sakė vienas ES diplomatas.

„Prancūzija atsižvelgė į Lenkijos reikalavimus“, - nurodė kitas pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.

Sutartas kompromisas leidžia abiem lyderiams oriai išspręsti šį politiškai opų klausimą.

Nutarta, kad euro zonos viršūnių susitikimuose paprastai dalyvaus tik 17 eurą įsivedusių valstybių, išskyrus atvejus, kai bus diskutuojama dėl tam tikrų platesnių klausimų.

Euro zonos šalių lyderiai „bent dukart per metus“ susitiks tartis dėl specifinių šio bloko problemų, tokių kaip finansinio gelbėjimo planai skolų prislėgtoms narėms arba derybos dėl „jų ekonomikos politikos konvergencijos“.

Tačiau siekiant patenkinti Varšuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių reikalavimus, jos bus pakviestos „bent kartą per metus“ tartis dėl klausimų, susijusių su konkurencingumu arba kai būtų svarstoma euro zonos „bendroji architektūra“.

Lenkija ir kitos euro zonai nepriklausančios šalys nuogąstauja, kad Europos Sąjungoje pradeda ryškėti „dviejų greičių“ zonos tarp vieningąją Bendrijos valiutą įsivedusių ir jos nenaudojančių valstybių.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis perspėjo Briuselį dėl „pavojaus, kad Europa pasidalys į dvi“ stovyklas.

D.Tuskas perspėjo prieš viršūnių susitikimą, kad jis negalės priimti šios sutarties, jeigu ji nebus pakeista.

„Lenkija pasiruošusi prisiimti bendrą atsakomybę dėl šio fiskalinio pakto su viena sąlyga - jog mano šalis dalyvaus sprendimų, kaip ši sutartis bus įgyvendinama, priėmimo procese“, - pareiškė jis.

Lenkijos poziciją palaikė Čekija ir Vengrija, taip pat euro zonos narė Slovakija, nurodė diplomatai.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi antradienį pasveikino ES susitarimą dėl griežtesnių biudžetų formavimo taisyklių, sakydamas, jog šis žingsnis priartina prie bloko fiskalinės sąjungos.

Naujasis paktas yra „pirmasis žingsnis fiskalinės sąjungos link“, M.Draghi sakė žurnalistams po to, kai ES lyderiai susitarė sugriežtinti fiskalinę drausmę, o tai, pasak ECB vadovo, „aiškiai sustiprins pasitikėjimą euro zona“.

Jis taip pat gyrė galutinį susitarimą dėl nuolatinio 500 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo fondo - nuo liepos pradėsiančio veikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM).

Kai kurie ES lyderiai tikisi, kad prisiimtos griežtesnės fiskalinės taisyklės paskatins konservatyvų ECB imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant išbristi iš skolų krizės.

Naujasis paktas įpareigoja 25 jį pasirašiusias Bendrijos nares įtraukti į savo nacionalinius įstatymus vadinamąją auksinę taisyklę dėl biudžetų subalansavimo, nuo už šių taisyklių nesilaikymo gresia beveik automatinės sankcijos.