Daugiausia abejonių vilniečiams sukėlė lapkričio mėnesio
sąskaitos, kurios rodė, kad šiltą mėnesį staiga išaugo šilumos
suvartojimas daugiau nei 500 sostinės daugiabučių.
„Mes nustatėme, įdėmiai patikrinę visus duomenimis
kompiuteriuose, kad 255 namai, po to, kai iškilo klausimas, kad
šilumos suvartojimas padidėjo, labai greitai sumažino paduodamo
vandens, nešančio šilumą į radiatorius, temperatūrą (...) Tai
reiškia, kad jie iki tol davė gerokai didesnę temperatūrą į
butus ir dėl to suvartojimas buvo didesnis“, - sakė Vilniaus
vicemeras Romas Adomavičius.
Pasak vicemero, aiškintis, kodėl į šilumos mazgus tiektas
karštesnis vanduo ir dėl to padidintos gyventojų sąskaitos,
turėtų Valstybinė energetikos inspekcija.
Jos pavedimu, Energetikos institutas jau ištyrė šilumos
matavimo skaitiklius. Jie pasirodė tinkami naudoti, tačiau
tebeieškoma atsakymo, ar jais nebuvo manipuliuota nuotoliniu būdu.
Energetikos inspekcija sausio pradžioje kreipėsi į Generalinę
prokuratūrą dėl Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomos įmonės
„Vilniaus energija“ sąskaitų už šildymą. Inspekcija įtaria, kad
„Vilniaus energija“ galbūt pažeidė viešąjį interesą.
Energetikos inspekcija yra paskelbusi, jog „Vilniaus energija“
pažeidė teisės aktus - bendrovė sąskaitose nurodė skolą už
kurą, išrašė sąskaitas už ilgesnį laikotarpį nei leidžia
norminiai teisės aktai. „Vilniaus energija“ atmeta kaltinimus dėl
didesnio šilumos suvartojimo sąlyginai šiltą lapkritį.
Visuomenėje kilus diskusijoms dėl Vilniuje lapkritį smarkiai
išaugusių sąskaitų už šilumą, sostinės vadovai anksčiau
teigė, kad didesnes nei įprastai šilumos sąskaitas sostinėje
pernai lapkritį lėmė pabrangusi šiluma, didesnis apskaitytų
dienų skaičius, taip pat oro sąlygos. Miesto vadovai negalėjo
paaiškinti, kodėl šilumos suvartojimas padidėjo 507-iuose miesto
daugiabučiuose, kur jis išaugo daugiau nei 10 proc.