Praėjusiais metais šalyje sukurta 105,7 mlrd. litų BVP. Tai – beveik 6 procentais daugiau negu 2010-aisiais.
Santūriausiai šalies ūkio augimą prognozavusi Finansų ministerija antrus metus iš eilės tapo tiksliausia spėjike.
Tuo tarpu komercinių bankų analitikai prognozavo, kad per 2011 metus Lietuvos ūkis augs mažiausiai 6 procentais. SEB banko orakulai tikėjosi net 6,5 proc. augimo.
Kortas sumaišė metų pabaiga
Tačiau ketvirtąjį 2011 metų ketvirtį BVP garvežys smarkiai sumažino apsukas – nuo 6,7 procento trečiąjį metų ketvirtį iki 4,3 proc. Tai sumaišė prognozuotojų kortas.
Nors analitikai tikėjosi ūkio lėtėjimo, bet ne tokio staigaus.
„Paskutinį ketvirtį BVP augo gerokai mažiau, nei prognozuota”, – pripažino banko „Finasta” makroekonomistė Rūta Medaiskytė.
Net gana skeptiškai ūkio perspektyvas prognozuojantis „Danske” bankas tikėjosi 5 proc. augimo paskutinį ketvirtį.
Tikėjosi mažesnio eksporto
Lietuvos orakulams vis dar sunku suspėti su lyg jūra banguojančia šalies ekonomika.
Prieš metus komercinių bankų analitikai prognozavo, kad 2011 metais šalies BVP augs apie 3 proc.
DNB bankas regėjo tik 2 proc. augimą, SEB buvo optimistiškesnis – pateikė 4 proc. prognozę. Tuo tarpu „Danske” bankas pernai sausį net sumažino prognozę nuo 3,7 iki 3,6 proc.
Finansų ministerija 2010-ųjų rugsėjį skelbė, kad 2011 metais Lietuvos ūkis augs tik 2,8 proc.
„Tikėtis daugiau tuomet buvo per drąsu”, – „Lietuvos rytui” teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tuomet buvo atsižvelgta į 2010-ųjų pirmojo pusmečio statistiką.
Bankų analitikai tikėjosi, kad eksportas išaugs, bet ne iki tokio lygio.
Pavyzdžiui, „Danske” bankas prieš metus prognozavo eksporto augimą 13,5 proc. – perpus mažesnį, negu jis siekė iš tiesų.
Spėjikai taip pat nesitikėjo, kad tiek augs ir vartojimas šalies mažmeninėje rinkoje.
Nuotaika greitai keitėsi
Tačiau įsibėgėjęs ir rekordiškais šuoliais augęs eksportas, geresnės naujienos iš statybų sektoriaus bei nedrąsiai kylantis vartojimas analitikus metų viduryje privertė keisti prognozes.
DNB banko orakulams savo ankstesnes prognozes teko patrigubinti nuo 2 iki 6 proc.
Praėjusių metų sausį „Swedbank” metams žadėjo 3 proc. BVP augimą, o 2011-uosius baigė jau su 6,3 procento prognoze.
Kai kurių bankų orakulai prognozes per metus keitė po kelis kartus. Tarptautinėms institucijoms taip pat teko optimistiškiau įvertinti Lietuvą.
Prognozuoti tampa sunku
Spėjikai kol kas santūriai vertina 2012-uosius ir netgi įspėja, kad dabartinės jų prognozės gali gerokai prasilenkti su realybe.
„Dabartinėmis aplinkybėmis itin sunku pasakyti, ar Lietuvos makroekonominis orkestras tinkamai atliks keturių dalių 2012 metų koncertą”, – atsargiai vertino SEB banko analitikas Gitanas Nausėda.
Beje, prieš metus didieji šalies bankai prognozavo, kad 2012-aisiais BVP augs apie 4 proc.
Tačiau metams net neprasidėjus orakulai sumažino lūkesčius per pusę: SEB ir bankas „Finasta” prognozuoja, kad šįmet ūkis kils jau tik 2 procentais, DNB – 2,5 proc.
Dvejus metus iš eilės taikliausiai BVP augimą nuspėjusi Finansų ministerija irgi persvarstė savo prognozę: dėl galbūt mažėsiančios Lietuvos eksportuojamų prekių paklausos ministerija regi jau ne 4,7, o tik 2,5 proc. BVP augimą.
Lietuvos BVP pokyčio prognozės (proc.)
Institucija 2011 m. pradžia 2011 m. pabaiga
SEB bankas 4 6,5
„Swedbank” 3 6,3
DNB bankas 2 6
Bankas „Finasta” 3,5 6,4
Lietuvos bankas 3,3 6,2
Finansų ministerija 2,8 5,8
Europos Komisija 2,8 6,1
Tarptautinis valiutos fondas 3,1 6
Kainų smūgis
2011 metais darbo užmokestis šalies ūkyje augo 2,5–2,7 proc. Vidutinis mėnesinis atlygis pernai sudarė 2042 litus, neišskaičiavus mokesčių. Privačiame sektoriuje jis padidėjo iki 1927 litų, valstybės sektoriuje – iki 2238 litų.
Tačiau realus darbo užmokestis net sumažėjo 1,5 proc., nes kainų lygis didėjo greičiau nei atlyginimai.
Lėmė eksportas
Praėjusiais metais BVP augimą daugiausia lėmė atsigavęs eksportas. Jo augimas buvo vienas sparčiausių ES – 29 proc. (palyginti su 2010-aisiais), arba 69,6 mlrd. litų.
Pramonei tai buvo itin sėkmingi metai – ji ūgtelėjo 6 proc. Vežėjai pernai džiaugėsi dešimtadaliu išaugusiu krovinių skaičiumi, žemės ūkio produkcijos pagaminta 21,2 proc. daugiau.
Išankstiniais duomenimis, šalies ūkis pernai augo sparčiausiai per pastaruosius trejus metus.