Netrukus Vilniaus senamiestyje, prie senosios gynybinės sienos, įsikurs Seimo nario K.Masiulio ir jo brolio Algimanto vaikai. Įsigiję garažus, jie toje vietoje jau pasistatė gyvenamuosius namus.
Nekilnojamojo turto registre šios patalpos Ligoninės gatvėje įregistruotos kaip negyvenamos ir naudojamos kaip garažai. Greta pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pernai vasario 21-ąją išdavė leidimą statyboms.
„Lietuvos rytui” pavyko aptikti tik dar vieną laimingą vilnietį, gavusį leidimą vietoj garažo senamiestyje statyti gyvenamąjį namą.
Tačiau žinia, kaip galima nebrangiai pasistatyti namą sostinės centre, jau pasklido. Garažų kainos šoktelėjo.
Daugelis „Lietuvos ryto” kalbintų naujųjų garažų savininkų neslėpė ketinimų ilgainiui ten pasistatyti namą, todėl tokį pirkinį laiko gera investicija.
Vienas Kanados lietuvis tikino mokėjęs už seną garažą kone 100 tūkst. litų.
Paveldo sargai sužavėti
„Lietuvos ryto” kalbinti paminklosaugininkai buvo tiesiog sužavėti K.Masiulio šeimos projektu: „Tegu vilniečiai atstatinėja buvusius namus senamiestyje – kodėl ten turi riogsoti garažai?”
Paveldo prižiūrėtojų tvirtinimu, jokių kliūčių ar draudimų sekti Seimo nario pavyzdžiu įstatymai nenumato.
Norinčiųjų pigiau įsikurti senamiestyje dėmesiui: valdininkai aiškina, kad tereikia atsiversti Vilniaus detalųjį planą, išsirinkti zoną, kur leidžiamas atstatymas, ir pasidomėti, kur ten išliko seno pastato pamatai.
Archeologų teigimu, senamiestyje žingsnio nežengsi neužlipęs ant kokių nors buvusio pastato pamatų, todėl belieka susirasti tokius, ant kurių stovi garažas.
Tada teks brangiai mokėti istorikams ir archeologams už tyrimus, samdyti architektą, turintį leidimą dirbti su paveldu. Bet galų gale turėsite savo namą pačiame Vilniaus centre išleidę kelis kartus mažiau pinigų.
Bet K.Masiulis pataria gerai apsvarstyti, ar verta mokėti už garažą dešimtis tūkstančių litų: leidimas statyboms brangiai kainuos, o jį gauti bus sunku.
Tačiau jei žmonės turi galimybių samdyti brangiai apmokamus specialistus ir nebijo, kad reikės „parduoti” visus vakarus, šeštadienius, sekmadienius, Seimo nario teigimu, namas kainuos santykinai pigiau nei perkant jau pastatytą.
Papasakojo sėkmės istoriją
– Ar labai sunku gauti leidimus statyti namą buvusių garažų vietoje? – paklausėme K.Masiulio.
– Ojė, labai sunku. Reikėjo dvejų su puse metų.
Tai labai sudėtingas ir labai ilgas procesas. Senamiestis, paveldas. Reikia istorinių tyrimų, archeologinių kasinėjimų.
Nieko neleidžiama statyti, galima tik atstatyti.
– Nuo ko patartumėte pradėti, jei žmonės norėtų įsigyti Vilniaus centre garažą ir statyti namą?
– Kai mano duktė pradėjo, man žmonės nepatarė to daryti. Dabar turiu patirties ir irgi niekam to nepatarčiau daryti, nes tai varganas, ilgas, sudėtingas ir brangus procesas.
Be to, tai – rizikinga. Kai duktė pirko garažą, jai reikėjo aiškintis, ar tikrai ten yra pastato pamatai, ar toje vietoje leidžiama, ar neleidžiama statyti.
Įsigijus garažą ar kokį sandėliuką gali paaiškėti, kad ten nieko neleidžiama.
– Ar nesvarstėte garažo vietoje tiksliai atstatyti tokio namo, koks buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą?
– Iš pradžių toks sumanymas buvo. Ten stovėjo per karą subombarduotas namas. Viskas istoriškai įrodyta. Bet antro aukšto atkurti nebuvo leista, nes nepavyko rasti istorinės medžiagos, kaip namas atrodė.
– Gal po to pagalvojote, kad verta keisti įstatymus taip, kad žmonės galėtų atstatinėti senamiestį savo lėšomis?
– Nesamprotaučiau apie tai, nes duktė taip įsikūrė.
Tai gali būti suprasta kaip interesų konfliktas.
Bet Vilniuje visada buvo požiūris, kad geriau ne kokie nors garažai ar sandėliukai, o atstatyta tai, kas buvo anksčiau.
– Ar jums nepadėjo tai, kad buvote Vilniaus tarybos narys, o vėliau – parlamentaras?
– Manau, man padėjo tai, kad turėjau nemažai žinių ir supratimo.
Tačiau jūs turbūt turite slaptą mintį, kad aš ten kažką...
Galite pasidomėti. Pats turėjau problemą dėl sklypo.
Vienoje vietoje mano sklypas Balsiuose išeina į kelią, kitoje vietoje galima jį išlyginti. Tai užtruko penkerius metus!
Prajuokino sekėjų norai
Erdviame kieme Ligoninės gatvėje sniegą kasė vikrus jaunuolis. Jis smalsiai nužvelgė fotografą, nusitaikiusį į garažų vietoje iškilusius namus.
Prisistatė esąs vienas tų namų savininkų, paaiškino, kad statyboms yra gauti visi leidimai, o tada nukirto: „Be komentarų.”
Supratome, kad kalbamės su Žydrūnu Mačiuliu, Seimo nario sūnėnu.
Iš pradžių nekalbus buvęs jaunuolis vis dėlto atlėgo ir po kiek laiko visai nepiktai paaiškino, kad namai stovi tiksliai toje vietoje, kur buvo XIX amžiaus pastato pamatai.
Ar ten buvo ir tokie dideli prieangiai? „Apie tai klauskite architekto!” – atšovė.
Išgirdęs, kad garažai senamiestyje kainuoja kone 100 tūkstančių litų, jis ėmė juoktis ir neslėpė abejonių, kad tokie investuotojai nežino, kas jų laukia, jei tikisi gauti leidimą statyboms.
Turtą reikia gerbti
„Galima pasakyti, ten garsios pavardės, nežinau, iš kur jūs apie tą namą žinote”, – kalbėjo Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Vitas Karčiauskas, išgirdęs klausimą apie naujai iškilusį pastatą Ligoninės gatvėje.
Masiuliams buvo duotas leidimas archeologinių kasinėjimų metu pagilinti rūsį ir ant buvusių pamatų atstatyti vieno aukšto namą su mansarda.
Neseniai pradėjęs eiti pareigas V.Karčiauskas nežinojo, ar tie pamatai liko.
Viena namo siena sutampa su toje vietoje išlikusia senąja Vilniaus gynybine siena.
„Turtas yra turtas, jo negali atimti. Negali žmogui drausti rekonstruoti to, kas jau buvo pastatyta. Kas geriau: griuvėsiai ar rekonstruotas pastatas?” – svarstė valdininkas.
V.Karčiauskas pabrėžė, kad senamiestis – ne muziejus, o gyvas miestas, ir toks turįs likti: „Negaliu manyti, kad čia negalima kokia nors kaita. Valdoma kaita nėra problema.”
Ar kiekvienas vilnietis gali nusipirkti garažą senamiestyje ir ten pasistatyti namą?
„Jei jau žmogus nusipirko – reikia žiūrėti jo turtinių interesų”, – atsakė V.Karčiauskas ir pridūrė, jog svarbiausia, kad nebūtų sugadinta aplinkinių pastatų architektūra.
Tik pavieniai atvejai
Kiek šiuo metu išduota leidimų sostinės senamiestyje statyti namą garažo vietoje?
Vilniaus savivaldybėje buvo paaiškinta, kad į šį klausimą labai sunku atsakyti.
Kelios skyriaus darbuotojos turėtų mėnesį tikrinti kiekvieną statybų bylą ir žiūrėti, ar ten yra žodis „garažas”. Negi to „Lietuvos rytas” norėtų?
Žurnalistai tikrai nenori žlugdyti viso savivaldybės skyriaus darbo.
Bet gal galima pateikti užklausą kompiuteryje, kur tie leidimai užregistruoti? Ne, pasirodo, kompiuteris čia bejėgis.
Tai gal darbuotojos atsimena nors vieną tokį atvejį?
„Atvejų, kai išduodamas leidimas garažų vietoje statyti gyvenamąjį pastatą Vilniaus centre, nėra daug. Galima sakyti, tai – pavieniai atvejai”, – rašoma savivaldybės „Lietuvos rytui” atsiųstame atsakyme.
Tačiau valdininkai paaiškino, kaip gauti leidimą statyti namą vietoj garažo.
Pasirodo, viskas priklauso, ar po garažu suformuotas žemės sklypas ir ar ten numatyta gyvenamoji statyba.
Jei gyvenamoji statyba nenumatyta, ji gali būti nustatyta pakeitus arba papildžius teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.
Kitaip sakant, reikia pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą į tokį, kur gyvenamoji statyba būtų numatyta.
Visa kita esą vykdoma pagal Statybos įstatymą.
Parlamentarės stebuklinė pasaka
* „Lietuvos rytas” yra rašęs, kaip Seimo narės Aurelijos Stancikienės tėvams anksčiau priklausęs garažas Vilniaus Teatro gatvėje virto trijų aukštų gyvenamuoju namu.
* Aplinkinių namų gyventojai pavadino šį virsmą stebukline pasaka. Statybos leidime žodis „rekonstrukcija” buvo pakeistas į „naują statybą”. Taisymai buvo atlikti baltos spalvos korekciniu pieštuku.
* Vilniaus kultūros paveldui padaryta žala buvo įvertinta 100 tūkst. litų.
* Seimo narė kreipėsi į generalinį prokurorą prašydama ištirti, kaip galėjo būti išduotas leidimas statybai garažo vietoje be kaimynų sutikimo ir kodėl statybos pradėtos neatlikus archeologinių tyrimų.
* A.Stancikienė teigė daugiau kaip prieš 10 metų parengusi paminklotvarkos sąlygas ne tokio tūrio pastatui ir ne naujoms statyboms, o tik rekonstrukcijai ir tai atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus.
Vieta mašinai laikyti tiek nekainuoja
Aušra Gaidelienė
Nekilnojamojo turto bendrovės „Augida” verslo plėtros direktorė
„Šiuo metu Vilniaus centre brangiausiai parduodami garažai, kurie buvo pastatyti iki Antrojo pasaulinio karo.
Didžiausia parduodamo garažo kaina – 70 tūkst. litų. Tai – 1940 metų statinys Sodų gatvėje.
Tilto gatvėje už garažą, esantį ikikariniame statinyje, prašoma 60 tūkst. litų, o už toje pat gatvėje esantį 1979-aisiais statytą garažą – 29 tūkst. litų.
Brangiausių garažų sąraše toliau rikiuojasi statiniai Subačiaus ir Žemaitės gatvėse – abu po 45 tūkst. litų ir Klaipėdos gatvėje, kur už garažą prašoma 42 tūkst. litų.
Man tokios kainos atrodo labai didelės. Jei žmogus pirktų garažą mašinai laikyti, tiek mokėti būtų brangoka.
Tačiau pernai garažų pirkimas Senamiestyje ir Naujamiestyje augo kone dvigubai. Pirmąjį ketvirtį buvo parduota 15 garažų, o ketvirtąjį – jau 27. Praėjusiais metais Viliaus centre buvo parduoti 79 garažai.
Tokių garažų pasiūla labai nedidelė – galima rinktis vos iš 9–10 pasiūlymų.
Senamiestyje už garažą vidutiniškai prašoma 35–50 tūkst. litų, Naujamiestyje 25–30 tūkst. litų
Garažo kaina greičiausiai priklauso ir nuo kaimynų: jei greta įsikūrusi įstaiga – su ja susitarti bus lengviau nei su gyventojais. Labiausiai tokių garažų pirkėjai vengia pagyvenusių moterų kaimynystės.”