Būsto paskolų taisykles perrašo Europos biurokratai

Ant kiekvieno cigarečių pakelio rasite užrašą: „Rūkymas žudo“ arba „Rūkymas sukelia vėžį“. O jeigu Europos Parlamentas (EP) priims Būsto paskolų direktyvą, kuri turėtų apginti vartotojus, ant kiekvienos banko paskolos būstui sutarties rasite įspėjimą: „Paėmę būsto paskolą rizikuojate prarasti būstą“.

Bankininkai privalės išaiškinti, kuo klientai rizikuoja imdami paskolą – aiškiai su visomis galimomis išlaidomis bei pasekmėmis ateityje ir remdamiesi nustatytomis taisyklėmis turės atsakingai įvertinti, ar iš tiesų paskolos gavėjai pajėgs grąžinti kreditą.

Tokios Būsto paskolų direktyvos projektą svarstyti pateikė Europos Komisija (EK).

Pirkti būstą tai ne tas pats, kas įsigyti duonos, dviratį, šaldytuvą ar netgi mašiną. Štai ką mėgina pasakyti Europos biurokratai.

Be to, bankų sutartys ir pateikta informacija turėtų būti standartizuoti, kad klientai galėtų aiškiai palyginti skirtingų bankų pasiūlymus ir laisvai dairytis paskolos ne tik savo šalyje, bet ir kitose ES narėse.

Apklausus Europos gyventojus paaiškėjo, kad 59 proc. apklaustųjų sunku suprasti sutarties su banku sąlygas ir suvokti, kuo jie rizikuoja. Ir tokia situacija – ne tik Lietuvoje bet daugelyje ES šalių. Pavyzdžiui, 70 proc. ispanų pripažino imdami paskolą nežinoję, kad būstą gali prarasti.

Europą jau penktus metus krečianti krizė atskleidė, kad gerais laikais bankai būsto paskolas dalindavo pernelyg optimistiškai tuo optimizmu užkrėsdami ir pirkėjus, tarsi šie į banką būtų užsukę lyg į prekybos centrą nusipirkti bandelės. Tai neturėtų pasikartoti.

Iki krizės Lietuvoje dauguma sandorių atrodė panašiai – gavę paskolą jauni sutuoktiniai, jau planavę mažus vaikus, iš banko išeidavo apimti euforijos dėl geriausio pirkinio ir šviesių ateities perspektyvų. Tačiau užteko kelių sunkių metų, ir viskas apsivertė aukštyn kojomis – tai, kas vakar teikė džiaugsmą, tapo našta.

Dabar jie kaltina bankininkus, kad šie nepaaiškino, koks gyvenimas prislėgus būsto paskolai jų laukia. Bankininkai atkerta – imti paskolos niekas nevertė.

Praėjusių metų kovą šį klausimą judinti pradėjusi EK tikisi, kad EP sprendimą priims iki šių metų pabaigos, nes derybos dėl šių taisyklių išties karštos. Jeigu pavyks, ES narės turės dvejus metus, kad pritaikytų šį nutarimą savo šalies teisėje.

Lietuva neseniai žengė panašų žingsnį savarankiškai – priėmė atsakingo skolinimo taisykles, kurios reguliuoja bankų išduodamas būsto paskolas.

Europos būsto paskolų rinka yra didžiulė. Būsto paskolos 2009 metais 27 ES šalyse iš viso sudarė daugiau nei 6 trilijonus eurų – 52 proc. ES bendrojo vidaus produkto. 70 proc. europiečių turi nuosavą būstą. Lietuvoje šis skaičius viršija 90 procentų. Tad ši direktyva bus svarbi milijonams Europos gyventojų, kurie dar skolinsis iš bankų. Būsto paskolų lygis Europoje nesustoja augti.

EP žurnalistams surengtas seminaras apie naująją būsto paskolų direktyvą. Kai vienas iš pranešėjų paklausė, kiek žmonių turi būsto paskolas, pakilo bent pusės žurnalistų ir pranešėjų rankos. Mano irgi. Aš esu paėmęs būsto paskolą.

Ant mano sutarties nėra įspėjimo, kad bankas perims mano būstą, jeigu nemokėsiu įmokų. Aš taip pat nežinau, kiek man kainuos šis įsipareigojimas visam gyvenimui – paskolų palūkanos kinta kas pusmetį.

Mano būsto paskola yra eurais, nes tuomet palūkanos buvo palankesnės ir bankas suteikė 95 proc. lėšų būstui įsigyti, tad nereikėjo labai stengtis sutaupyti menką savo dalį.

Sutartyje numatyta galimybė grąžinti paskolą anksčiau nei numatyta, bet tokiu atveju turėčiau mokėti baudą. Ar šis mokestis sąžiningas? Ir kas būtų, jeigu nuspręsčiau būstą parduoti ir man paskolos nebereikėtų?

Imdamas paskolą apie šias aplinkybes galvojau nepakankamai. Mane tenkino labai mažos palūkanos ir didelė banko finansuojama dalis, be to, buvau įsitikinęs, kad mano šeimos pajamos tik didės, o tai buvo gerokai prieš krizę.

Bankai, konkuruodami, kuris suteiks paskolą, darė piruetus – mažino palūkanų, normą, žadėjo padengti dalį draudimo išlaidų ir padidinti finansuojamą dalį. Vadybininko tikslas vienas – parduoti paskolą ir užsidirbti komisinių.

Tad šis EK pasiūlymas, nors ir gerokai pavėluotas, yra vertas dėmesio. Ne dėl to, kad bankai turėtų vienodai prisiimti nuostolius, kai gyventojai negali išmokėti paskolų. Gyventojai turi aiškiai žinoti, kad priima svarbiausią ir vienintelį tokį sprendimą savo gyvenime.

Tad pirmiausia bankas turėtų galvoti ne apie tai, kaip įsiūlyti paskolą man, o padaryti viską, kad aš tikrai suvokčiau, kokį įsipareigojimą visam gyvenimui priimu.

Uždrausti imti paskolas užsienio valiuta. Detaliai ir tiksliai informuoti potencialius klientus, kiek iš tiesų kainuos paskola per visą laikotarpį (kaip dabar tai daro greitųjų kreditų teikėjai).

Be abejo, pridėti įspėjimą, kad būstą galite prarasti. Neskolinti, jeigu kyla abejonių, kad gyventojas negalės paskolos išmokėti. Neskolinti daugiau nei reikia ir ne daugiau nei 70-80 proc. būsto vertės.

Užtikrinti galimybę paskolą grąžinti anksčiau nei numatyta ir standartizuoti informaciją, kurią privalės pateikti visi paskolų teikėjai, kad pirkėjai galėtų aiškiai palyginti, kuris pasiūlymas geriausias.

Tokius pasiūlymus teikia Europos biurokratai.

Ne paslaptis, kad, pavyzdžiui, Ispanijoje daug gyventojų ėmė paskolas būstui, kurio kaina buvo gerokai pervertinta. Kreditai buvo suteikiami visiems, bet kokiam laikotarpiui, nepaisant pajamų ir realių galimybių juos grąžinti.

Kone pusei britų būsto paskolos išduotos, net nepatikrinus jų pajamų. Galiausiai Europos biurokratai baksnoja į Jungtines Amerikos Valstijas, kur būtent žlugusi antrinių paskolų rinka sukėlė bankų griūtį ir pasaulinę krizę.

Vienas iš Paskolų direktyvos iniciatorių, EK narys, atsakingas už vidaus rinką ir paslaugas, Jonathanas Faullas įsitikinęs - pasiūlymai apgins vartotojus nuo neatsakingų bankininkų.

„90 proc. paskolų Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje išduotos užsienio valiuta – eurais arba Šveicarijos frankais. Net Austrijoje pusė paskolų išduotos Šveicarijos frankais. Net jeigu žmogus gauna geresnes palūkanų normas, jis negali įvertinti, kiek galiausiai paskola kainuos“, - sakė J.Faullas.

Jo duomenimis, du iš trijų britų imdami būsto paskolą nuvertina savo galimybes neišmokėti kredito ir pervertina perkamo būsto vertę.

J.Faullo teigimu, dauguma bankų prisiima per mažą atsakomybę už paskolas. 

„Bankai dažnai turi galimybę legaliai naudotis duomenų bazėmis ir turėtų kur kas atsakingiau įvertinti riziką. Jeigu kyla abejonių, ar klientas galės išmokėti paskolą, ji neturėtų būti suteikta. Paskolas siūlančių vadybininkų atlyginimas neturėtų priklausyti nuo išduotų paskolų dydžio“, - sakė vartotojų interesams atstovaujanti Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovė Reine Claude Mader.

Anot jos, reikėtų grįžti prie senos taisyklės – paskolos ėmėjas turėtų prisidėti prie būsto ir savo lėšomis. Paskola neturėtų viršyti 70-80 proc. būsto vertės.

Anot Teisės ir ekonomikos departamento vadovės Anne Fily, paskola nėra eilinis pirkinys. Tai didžiausias ir vienintelis toks šeimos pirkinys gyvenime, todėl labai svarbu, kad žmonės priimtų sprendimą turėdami visą įmanomą informaciją ir suprasdami, kuo rizikuoja. Vis dėlto tinkamai pateikta informacija dar nereiškia, kad vartotojai ginami tinkamai.

Europos Būsto paskolų teikėjų federacijos generalinė sekretorė Annika Lambert pabrėžė, kad siūlomos taisyklės perkelia didelę dalį atsakomybės naštos paskolų teikėjams. Dėl to, be abejonės, padidės paskolų teikimo sąnaudos ir galiausiai šią kainą sumokės paskolą imantys žmonės, o patį kreditą gaus mažiau žmonių, ypač, turinčių mažesnes pajamas.

Klausimas – ar direktyvos poveikis yra vertas išaugsiančių išlaidų? A.Lambert pabrėžė, kad ekonominę krizę Europoje sukėlė ne būsto paskolos.

Tačiau J.Faullas tvirtino, kad paskolų direktyvą nereikėtų vertinti taip siaurai – ji turės įtakos ne tik bankų ir paskolų gavėjų santykiams, bet ir visai Europos ekonomikai, kuri skaudžiai nukentėjo dėl sprogusių nekilnojamojo turto burbulų, kuriuos iš esmės išpūtė lengvabūdiškai dalinami kreditai.

Tarp maždaug šimto žurnalistų iš visos Europos garsiausiai girdėjosi ispanų balsai. Panašu, kad daugelį šios šalies gyventojų būsto paskolos parvertė ant menčių.

Ispanai atvirai kritikavo EK pasiūlymą, mat jis būtų taikomas tik būsimoms būsto paskoloms ir neišspręstų dabartinių ispanų problemų.

Ispanijos žurnalistų duomenimis, šalyje iš nemokių gyventojų perimtų būstų dalis viršija 2 proc., o per milijoną gyventojų ne tik neteko būsto - ispanų teigimu, juos ištiko „finansinė mirtis“. Jie ne tik liko skolingi bankui, nes pajamos iš parduoto nuvertėjusio būsto nepadengė visos paskolos, bet ir ateityje, tikėtina, negalės skolintis iš bankų.

Vis dėlto EK ir EP nariai pripažino, kad ES šalyse situacija su būsto paskolomis yra labai skirtinga. Skiriasi būsto pirkimo ir paskolų tradicijos, bankus, nekilnojamojo turto sandėrius reglamentuojantys teisės aktai.

Vienos šalys susiduria su vienomis problemomis, kitos – su kitomis. Tad didžiausias iššūkis – rasti kompromisą, kuris būtų tinkamas visoms narėms.