D.Cameronas pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai
Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) paskelbė
apie planus nuo šių metų rugpjūčio įvesti finansinių sandorių
mokestį, nepriklausomai nuo kitų Europos valstybių pozicijos.
Prancūzijos sprendimą įvesti finansinių sandorių mokestį D.Cameronas pavadino „mažai tikėtinu“ esant dideliam nedarbui Europos
Sąjungoje. Premjeras priminė, kad, Europos Komisijos skaičiavimais,
įvedus papildomą 0,1 proc. mokestį nuo operacijos sumos gali būti
prarasta 500 tūkst. darbo vietų.
Didžioji Britanija ir anksčiau yra pasisakiusi prieš vadinamąjį
„Robino Hudo“ mokestį, motyvuodama tuo, kad jį būtina įvesti iškart
visame pasaulyje. D.Cameronas pažadėjo blokuoti bet kokias
pastangas įvesti finansinių transakcijų mokestį.
„Ernst & Young“ analitikų skaičiavimu, dėl naujojo mokesčio
Europos šalių biudžetuose gali susidaryti 116 mlrd. eurų „skylės“.
Vokietija siūlė įvesti „Robino Hudo“ mokestį dar 2009 metais.
Šiai idėjai pritaria Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso, taip pat Italijos premjeras Mario Monti.