Po gaisro nebegalėjusį plaukioti keltą „Lisco Gloria” pernai įsigijo Vakarų laivų gamykla (VLG).
Iš Danijos į Klaipėdos uostą atvilktą laivą norėta perdaryti į krovininę baržą ir parduoti.
Tačiau, neradus bendros kalbos su verslo partneriais skandinavais, laivą nutarta pjaustyti.
Šiurpūs vaizdai ir dvokas
Prie krantinės stovinčio „Lisco Gloria” dienos suskaičiuotos – čia jau blyksi virinimo aparatų kibirkštys, girgžda kranai.
VLG antrinė įmonė „Vakarų Refonda” 199 metrų ilgio ir 23,4 metro pločio milžiną raiko lyg pyragą.
Šalia dunkso metalo krūvos. Iki gegužės apie 8,5 tūkst. tonų sveriantis kelto korpusas ir kitos dalys bus supjaustytos ir parduotos supirkėjams.
Apsnigtame denyje dar mėtosi aprūkę gelžgaliai, iš metalų pertvarų kyšo susvilę elektros, ryšių kabeliai. Šiurpūs vaizdai buvo atsivėrę ugnies nusiaubtoje vairinėje.
Viršutiniuose deniuose vis dar juntamas šleikštus taukų dvokas: užsiliepsnojus vilkikams, supleškėjo ir kelios puspriekabės, kuriose gabentos kiaulės.
Labiausiai nukentėjo „Lisco Gloria” antstatas – kelto dalis, kurioje buvo patalpos įgulai, keleiviams, restoranas, salonas.
Apatinė dalis nesudegė, mašinų skyriuje netgi liko sveikas pagrindinis variklis.
Nesudegė tik viena kajutė
Iš Kylio į jūrą išplaukęs „Lisco Gloria” užsiliepsnojo netikėtai. Manoma, kad gaisras kilo krovinių denyje: vienas ten likęs vairuotojas vilkiko salone neva naudojosi mikrobangų krosnele.
Ugnis nepalietė tik vienos keleivių kajutės, jos tualete liko net higienos priemonės.
Buities patalpose saugota patalynė tik aprūko. Sudegusiame restorane mėtėsi alaus bokalai, lėkštės, stalo įrankiai.
Kelto patalpose rasta daug keleiviams gelbėti skirtų, bet nepanaudotų liemenių. Nelaimę primena šalia pjaustomo laivo gulintis vienintelis oranžinis gelbėjimo plaustas, kuriame užtenka vietos 24 žmonėms.
Per gaisrą iš kelto skubiai evakuojami keleiviai turbūt nesuspėjo pasiimti visų savo daiktų – viršutinėse patalpose tarp degėsių aptiktos kelios nuo karščio išsilydžiusios auksinės grandinėlės, kitokių papuošalų.
Projektą parengė per mėnesį
Prieš metus atplukdytas į Klaipėdą keltas priminė vaiduoklį – antstato viršuje žiojėjo išdegusi kiaurymė.
Vaikščiodami po viršutines patalpas darbininkai bijojo įlūžti ir nugarmėti žemyn.
Nuo pragariško karščio laive išsilydė net 12 centimetrų storumo plieno plokštės.
Grėsmę kėlė sudegęs antstatas – pajudintos konstrukcijos galėjo nuvirsti ir prislėgti žmones. Specialistams reikėjo apžiūrėti nusiaubtus krovinių denius, tamsoje klaidžioti po mašinų skyriaus patalpas.
Kelto pjaustymo projektas buvo rengiamas daugiau kaip mėnesį. „Nesmagu naikinti tokį didelį ir gražų laivą. Jo korpusas beveik nenukentėjo, atstatytas keltas dar galėjo raižyti jūras”, – pasakojo „Vakarų Refondos” direktorius Laurynas Trilikauskas.
Avarijos priežastys nežinomos
Viršutinės „Lisco Gloria” dalies nebeliko. Iš aliuminio laužo jokios naudos – vien degėsiai.
Nupjovus denių konstrukcijas ir pertvaras, veikiantys įrenginiai iš mašinų skyriaus bus iškelti.
„Kasmet Lietuvoje surenkama ir parduodama apie pusę milijono juodųjų metalų laužo – daugiau nei Estijoje ir Latvijoje. Nurašyti laivai ar plaukiojantys dokai – gera prekė”, – pasakojo L.Trilikauskas.
Supjausčius „Lisco Gloria”, tikimasi parduoti daugiau kaip 8 tūkst. tonų metalo.
Keltas svėrė 14–15 tūkstančių tonų.
Pjaustytojus nustebino „Lisco Gloria” avariją tirianti Jūrų uosto policija – pareigūnai pasirodė, kai dalis kelto jau virto metalo laužu.
Šiurpaus gaisro Baltijoje priežastys iki šiol neatskleistos.
Pjausto net ir karinius laivus
* Maršrutu Klaipėda–Kylis plaukiojęs krovinių ir keleivių keltas „Lisco Gloria” – didžiausias Lietuvoje metalo laužu virsiantis gaminys.
* Anksčiau VLG įvykdė Rusijos užsakymą – supjaustė 170 metrų ilgio karinį laivą, kuris kažkada buvo apginkluotas branduolinėmis raketomis.
* „Vakarų Refonda” nusitaikė ir į Vokietijos rinką – tenykščiai kariškiai parduoda į metalo laužą nurašytus senus karinius laivus.