„Vartotojas riziką prisiima tiek imdamas paskolą, tiek įsigydamas draudimo produktą, tiek investicinį produktą. Daug tyrimų rodo, kad jei produktą ar paskolą gaunančiam vartotojui informacijos apie jį reikia ieškotis skirtingose sutarties dalyse – neretai žmonės tokių sutarčių net neskaito. Pagrindines rizikas reikėtų atskleisti vienoje vietoje, kad žmogus galėtų priimti racionalų sprendimą“, - idėją aiškina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
Lietuvos bankas taip pat svarsto nurodyti tipines sutarčių formas įvairiems produktams. Jose būtų įvertintas nuostatų sąžiningumas klientų atžvilgiu. Jei tipinių nuostatų nebus laikomasi, klientas turės būti įspėjamas, kodėl taip elgiamasi, sakė V.Šapoka.
Ant sutarčių taip pat turėtų atsirasti ir patogus išaiškinimas, kokios išlaidos vartotojui nusimato ją sudarius.
„Būsto paskolos sutartyje būtų nurodomos ne tik esminės sąlygos, kaip palūkanų norma, bet ir įspėjimas apie riziką, kas būtų, jei palūkanų norma padidėtų. O jei kreditas imamas užsienio valiuta – nurodoma, kas būtų, jei pasikeistų valiutos kursas.
Taip pat turėtų būti nurodyta, kokia yra galutinė kredito kaina, įskaitant sutarties mokestį ir visus kitus mokesčius. Taip pat kokios yra esminės sutarties refinansavimo sąlygos. Ir panašiai“, - aiškina V.Šapoka.
Imant kredito kortelę, sutartyje su banku turėtų būti aiškiai aprašomos palūkanos, kredito kortelės aptarnavimo kaina, taip pat sankcijos, kas būtų, jei kredito limitas nepadengiamas laiku.
„Kredito kortelės sutartyje turėtų būti nurodomos būtų panašios rizikos, kaip ir bet kokiame skolos produkte – kas atsitiktų, jei žmogus staiga netektų pajamų šaltinio. Kas tuo atveju žmogui gresia“, - sakė V.Šapoka.
Aiškiau informacija būtų atskleidžiama ir pasirašant investicinio draudimo sutartį.
„Kai du produktai yra sujungti į vieną, žmogui tikrai labai sunku atsirinkti, kiek kainuoja draudimas, o kiek investavimas. Reikėtų nurodyti, kiek kainuoja šios paslaugos.
Įspėjimai šiuo atveju turi būti panašūs į kitų investicinių produktų: nurodoma, kokio tai rizikingumo investavimas, pasakoma, kad rizika ir galimas pelnas yra susiję.
Turi būti matyti visos aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti prieš priimant sprendimus“, - kalbėjo V.Šapoka.
Visgi dar nežinia, kada bankai ir kitos įstaigos gaus Lietuvos banko nurodymus aiškiai informuoti savo klientus.
„Dar anksti sakyti, ar tai atsiras šiais metais, ar kitų pradžioje. Šiuo metu rengiama strategija. Dėliojame priemones, kurių imsimės, pagal poreikį ir prioritetus. Terminus irgi susidėliosime. Tam įkurtas atskiras banko padalinys.
Produktams, kurie kelia didžiausią riziką, teiksime prioritetą tiek keičiant atskleidimo reikalavimus, tiek atkreipiant pačių rinkos dalyvių dėmesį, kad jos apsaugotų savo klientų interesus.
Kadangi vertinsime visus produktus, tikrai dėmesį skirsime ir greitiesiems kreditams. Tai tikrai rizikingas produktas. Bet ar jiems bus kažkokių papildomų atskleidimo reikalavimų, dar būtų per anksti kalbėti“, - sakė V.Šapoka.