Lietuvos bankui priežiūra atiteko pasikeitus įstatymus. Anksčiau vartotojų ginčus sprendė Draudimo priežiūros bei Vertybinių popierių komisijos, taip pat Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Kai kuriais atvejais pastarųjų įstaigų sprendimas bankams ir kitoms finansų įstaigoms buvo privalomas – jį bankas turėjo įvykdyti, o tada galėjo kreiptis į teismą. Lietuvos banko sprendimai yra rekomendaciniai, jų vykdyti niekam nėra privalu.
Lietuvos bankas tvirtina, jog tai vartotojams tik į naudą.
„Tiek Draudimo priežiūros komisijos gera praktika, tiek pasaulinė praktika parodė, kad rekomendaciniai sprendimai paprastai yra vykdomi“, - tikina Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.
„Jei sprendimai privalomi, finansų institucijos turėtų teisę juos skųsti teismuose. Jei turėtume tūkstantį procesą teismuose, vartotojui iš to naudos būtų mažai. Tas ginčas užtruktų du metus, reikėtų išleisit tikrai nemažus pinigus advokatams. Vartotojams kartais net nebūtų prasmės kreiptis į teismą, jei ginčas dėl 1000-2000 litų. Tokia sistema, kurią diegiame mes, ji leis išvengti daugelio teisminių ginčų“, - argumentavo V.Šapoka.
Jei Lietuvos banko rekomendacijos nėra klausoma, vartotojas teisybės gali ieškoti teisme. Bankas žada gėdinti jo sprendimo nevykdančias institucijas skelbdamas apie tai savo interneto tinklapyje.
Per metus Lietuvos bankas ruošiasi išnagrinėti per 1.000 vartotojų ginčų. Vieno ginčo sprendimas truks iki 4 mėnesių.
Šiuo metu daugiausia skundžiamasi dėl draudimo sutarčių, antroje vietoje – skundai dėl kreditavimo sutarčių.
Skųsti Lietuvos bankui galima apie 500 bendrovių, kurios teikia draudimo, skolinimo, mokėjimų, investavimo ar kitas paslaugas. Taip pat galima spręsti nesutarimus dėl indėlių ar banko sąskaitų.