Dažniausiai buvo reikalaujama 6-10 proc. mokesčiu nuo pirkimo sutarties. Tokį atlygio dydį nurodė apie 47 proc. visų įmonių, girdėjusių apie neoficialaus mokėjimo ar kitokio atlygio už garantijas laimėti viešuosius pirkimus, atvejus.
Neskaidriausios viešųjų pirkimų sritys, tiekėjų nuomone, yra statyba, medicina ir energetika. 72 proc. apklaustų įmonių tikino atsisakiusios dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, nes esą laimėtojams būdavo žinomas iš anksto. Daugiausia tai labai mažos įmonės.
Trečdalis įmonių viešuosius pirkimus Lietuvoje vertina nepalankiai, dažniausiai tai stambios kompanijos.
Absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad labiausiai korupciniai sandėriai tikėtini rengiant kvalifikacinius reikalavimus. Dažniausiai viešųjų pirkimų organizatoriai taip suformuluoja reikalavimus, kad juos atitiktų tik jų proteguojama įmonė. Didžiausią tokių sandėrių tikimybę įžvelgia viešinimo paslaugų atstovai. Ieškiniai teismui dažniausiai buvo teikiami taip pat dėl kvalifikacijos vertinimo.
Apklausos duomenimis labiausiai korupcija viešuosiuose pirkimuose išvešėjusi Tauragės ir Marijampolės apskrityse.
Rizikingiausių viešųjų pirkimų proceso sričių, kuriose didžiausia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tikimybė, tyrime iš viso dalyvavo 852 tiekėjai, užsiregistravę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Aktyviausiai apklausoje dalyvavo labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, o įmonės metinės pajamos neviršija 6,9 mln. litų. Didžioji dalis (44,5 proc.) visų anketas užpildžiusių įmonių veikia Vilniaus apskrityje, aktyviausiai apklausoje dalyvavo prekybos ir statybos sektoriams priklausančių įmonių atstovai.
Svarbiausios priemonės kovojant su korupcija viešuosiuose pirkimuose yra elektroniniai pirkimai ir įstatyminės bazės tobulinimas. Taip mano daugiau nei 40 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.