Susidariusi situacija palanki skolų slegiamoms valstybėms, kurios taip pat nori švelnesnių fiskalinių reikalavimų. Dabar jos galės remtis Ispanijos pavyzdžiu.
Pirmąjį tokį prašymą antradienį išsakė Austrijos finansų ministrė Marija Fekter, kuri pareiškė, kad švelnesnius reikalavimus reikia taikyti ir Vengrijai.
„Su visomis valstybėmis turime elgtis vienodai. Vakar įnirtingai diskutavome dėl Ispanijos ir jai nepuolėme iškart taikyti sankcijų“, - kalbėjo M. Fekter.
Euro zonos narės Ispanijos skolų problemos kelia grėsmę visai sąjungai. Šalis sulaukė šiokios tokios netiesioginės finansinės paramos - jos obligacijas aktyviai supirkinėjo Europos centrinis bankas (ECB).
Vengrija, kuri yra Europos Sąjungos (ES) narė, tačiau nepriklauso euro zonai, kitais metais gali netekti priėjimo prie 495 mln. eurų ES plėtros fondų, nes jos deficitas 2013-aisiais tikriausiai ir vėl viršys 3 proc. limitą. Pernai Vengrija vyriausybės išlaidas iki ES norimo lygio sumažino tik pasitelkdama vienkartines priemones, tokias kaip pensijų fondų nacionalizavimas.
Tačiau M. Fekter teigia, kad didesnis spaudimas Vengrijai gali būti daromas dėl jos taikomos politikos ir priimtų prieštaringai ES vertinamų įstatymų.
„Atsižvelgdama į Vengrijai taikomą spaudimą, manau, kad taikomi dvigubi standartai“, - sakė M. Fekter.
Tarp Ispanijos ir Vengrijos ekonomikų yra akivaizdžių skirtumų. Vengrija ES deficito taisykles laužė kiekvienais metais nuo prisijungimo prie ES 2004-aisiais, o Ispanija iki 2008-ųjų finansų krizės ir nekilnojamojo turto rinkos žlugimo buvo pavyzdinga narė. Madridas taip pat pažadėjo pasiekti planinį 2013-ųjų 3 proc. rodiklį, tuo tarpu Budapeštas naujoms priemonėms priešinasi.