„10 milijonų vienam neįmanoma išleisti!” – įtikinėja nacionalinės loterijos „10 milijonų” reklama.
Naujos loterijos veidą ir reklaminę kampaniją kūrusi agentūra „Open Agency” su „Žalgirio loto” dabar bylinėjasi dėl daugiau kaip milijono litų.
„Pernai lapkričio pradžioje buvo pradėta aktyvi šios loterijos kampanija spaudoje, televizijoje ir radijuje. Tačiau kai atėjo laikas susimokėti už mūsų suteiktas paslaugas, užsakovai pradėjo reikšti pretenzijas, jog kažkas negerai, nors iki tol nuolat naudojo mūsų produktą”, – tvirtino „Open Agency” direktorius Arūnas Kemežys.
Reklamos agentūrai daugiausia įtarimų kelia „Žalgirio loto” pasirinktas verslo modelis.
Užsakovas neturi turto
Produkto veido ir reklamos kūrimo paslaugas agentūroje „Open Agency” užsakė loterijų organizatorius „Žalgirio loto”. Tačiau pasirašant sutartį buvo pranešta, jog finansinius įsipareigojimus prisiims kita bendrovė – „Lotto Baltica”.
Ši bendrovė – „Žalgirio loto” loterijų bilietų platintoja.
Reklamos agentūrai kilo įtarimų, tad ji pareikalavo iš „Žalgirio loto” tapti laiduotoju ir neapsiriko. „Open Agency” pradėjus aiškintis teisme dėl negrąžintos milijoninės skolos paaiškėjo, kad „Lotto Baltica” neturi jokio turto.
Bendrovės „Žalgirio loto” ir „Lotto Baltica” glaudžiai susijusios. Jos ne tik padeda viena kitai plėtoti loterijų verslą, bet ir jas valdo vienos šeimos nariai – „Žalgirio loto” vadovo Šarūno Dusevičiaus sūnus Adomas vadovauja „Lotto Baltica”.
„Tai, kas vyksta, kelia įtarimų, kad „Žalgirio loto” verslą organizuoja nešvariai.
Bendrovė, galimai neturėdama lėšų, taip bando pasiskolinti iš savo tiekėjų.
Sutartis pasirašo ne ji pati, o kita įmonė, kuri neturi turto.
Mes įvykdėme visas sutartines prievoles, tačiau su mumis vengiama atsiskaityti”, – teigė A.Kemežys.
„Open Agency” bylinėjasi dėl daugiau kaip milijono litų, dalį skolos „Žalgirio loto” yra sumokėjusi.
Kaltina netinkamu darbu
„Žalgirio loto” generalinis direktorius Š.Dusevičius tvirtina, kad prieš jo bendrovę vykdoma aktyvi šmeižto kampanija, taip siekiant sustabdyti verslą.
Š.Dusevičius kaltina „Open Agency” darbą atlikus netinkamai.
„Jie sukūrė prastą reklamą – pažadėjo pasiekti tam tikrų rezultatų, bet to nepadarė ir nepateisino mūsų lūkesčių”, – tikino „Žalgirio loto” vadovas.
„Užsakovas tikrai buvo patenkintas mūsų kurtu produktu – apie tai net viešai gyrėsi spaudoje”, – sklaidydamas žurnalus ir laikraščius teigė „Open Agency” direktorius A.Kemežys.
Teismui reklamos agentūra pateikė ir „Žalgirio loto” laidavimo sutartį, todėl dabar loterijų rengėjo sąskaitos areštuotos.
„Mes tikrai ieškojome konstruktyvių problemos sprendimo būdų, bet nepavyko, nes skolos grąžinimas buvo vilkinamas, susitikimai atšaukiami imituojant derybas, todėl neliko kitos išeities kaip tik kreiptis į teismą”, – sakė A.Kemežys.
Laukia bendrovės ataskaitos
Kad loterijų rengėjui „Žalgirio loto” pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sąskaitų areštas, buvo informuota ir Lošimų priežiūros tarnyba.
Šio loterijų rengėjo laimėjimai kurį laiką buvo neišmokami ir prekybos centruose.
„Kadangi tai susiję su licenciją turinčia loterijų bendrove, domimės informacija, kas vyksta, bet kol kas jokių priemonių nesiimame – laukiame metų ketvirčio ataskaitos, kuri turi būti pateikta iki gegužės 1 dienos”, – aiškino Lošimų priežiūros tarnybos laikinasis vadovas Danielius Stašys.
Anot D.Stašio, Lošimų priežiūros tarnyba yra gavusi skundų dėl „Žalgirio loto” veiklos, tačiau jie nėra išskirtiniai.
„Skundų sulaukiame dėl įvairių loterijų organizatorių. Juos tiriame, bet didelių pažeidimų nepastebėjome.
Turime duomenis, kiek bendrovė pardavė bilietų ir išmokėjo laimėjimų 2011-aisiais. Rezultatas yra teigiamas, nors pelnas ir nedidelis”, – tikino D.Stašys.
Būtina pasidomėti užsakovo mokumu
Ignas Dargužas
Advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė ir partneriai” advokatas
„Versle yra normalu, kai įmonės dėl įvairių ekonominių ar teisinių priežasčių, taip pat siekdamos sumažinti galimą riziką, kuri gali būti susijusi su pagrįstomis ar nepagrįstomis pretenzijomis iš tiekėjų, pasirašo sutartis ne tiesiogiai, o per savo antrines įmones ar susijusius asmenis.
Kiekvienu atveju gali kilti klausimas, ar užsakovas, siekdamas pasirašyti sutartį ne tiesiogiai, o su trečiuoju asmeniu, tokiu būdu siekia tinkamai paskirstyti savo pinigų srautus, atskirti paskirą verslą nuo kitos veiklos, apsaugoti savo interesus ir sumažinti riziką?
O gal paprasčiausiai nori išvengti piniginių prievolių vykdymo paslaugų teikėjui, visą atsakomybę permesdamas merdinčiai įmonei, su kuria ir siūloma sudaryti sutartį?
Kai pasirašomas sandoris ne tiesiogiai su užsakovu, o su jo nurodytu asmeniu, net ir antrine įmone, reikėtų itin atidžiai pasidomėti sutartį pasirašančio užsakovo mokumu, o turint bent menkiausių abejonių pareikalauti iš tikrojo prekių ar paslaugų gavėjo laidavimo garantijos.
Todėl įstatymai ir numato tokius prievolių užtikrinimo instrumentus kaip laidavimą, garantiją ar pan.”