Nuo šių metų pradžios įsigaliojusias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias 1 mln. litų vertę viršijančiam fizinių asmenų nekilnojamam turtui įvedamas 1 proc. mokestis, teigiamai vertino 53 proc. respondentų.
Gyventojų nuomone, prabangaus turto apmokestinimas „atkurs socialinį teisingumą, nes turtingieji mokės didesnius mokesčius“. Taip teigė 38,5 proc. palankiai mokestį vertinančių apklaustųjų. Dar 34 proc. respondentų, pritariančių Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisoms, mano, kad įvestas naujas mokestis padės surinkti papildomų lėšų į valstybės biudžetą.
Neigiamas pasekmes įžvelgė 27 proc. Lietuvos gyventojų. Pagrindinė skeptiškumo priežastis - įsitikinimas, kad naujojo mokesčio mokėtojai ras būdą jo išvengti. Tokią nuomonę išsakė beveik pusė įstatymo pataisoms nepritariančių respondentų.
Dar ketvirtadalis neigiamai naująjį mokestį vertinančių gyventojų nerimauja, jog dalis žmonių neturės lėšų jam susimokėti. Penktadalis respondentų akcentuoja dideles mokesčio administravimo ir surinkimo išlaidas.
Beveik 12 proc. respondentų mano, kad mokestis padės sureguliuoti nekilnojamojo turto rinką, 7 proc. - kad jis paskatins mažaverčio turto naudojimą ir sutvarkymą, o 6 proc. - kad jo įvedimas stabdys nekilnojamojo turto rinkos vystymąsi.
„Vilmorus“ apklausė daugiau kaip 1000 aštuoniolikos metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų.