Tarp 2000 ir 2007 metų, kai A. Zuokas buvo meras, Vilniuje būsto kainos paaugo 185 procento. Nuo 2011-ųjų balandžio, kai A. Zuokas vėl vadovauja sostinei, būsto kainos joje išaugo 0,7 procento, skaičiuoja „Ober Haus“.
Visiems kitiems merams valdant būsto kainos tik krito, greičiausiai 2009-2010 valdant Viliui Navickui – tada kainos krito 26 procentais.
„Viskas paprasta – kas nori didesnių kainų Vilniuje, turi balsuoti už A. Zuoką. O kas nori pirkti nekilnojamąjį turtą, turėtų balsuoti prieš. Tai pats rimčiausias mano patarimas būsto pirkėjams, kaip valdyti nekilnojamojo turto rinką“, - sakė „Ober Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.
Kainos Vilniuje didžiausios, jo pirkėjų – mažiausiai
Gruodį pirmą sykį per dvejus metus būsto sandorių Vilniuje tūkstančiui gyventojų buvo mažiau kaip Rygoje ir Taline. Mat Rygoje ir Taline būsto sandorių pernai gausėjo, Vilniuje – liko daugmaž tiek pat, kiek anksčiau.
Vilniuje būstas ir toliau brangiausias Baltijos šalyse. Vilniuje vieno kvadratinio metro buto kaina jau metus svyruoja apie 1,2 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, pernai ji brango simboliškai, apie 0,7 procento.
Taline būstas brango 16 proc., dabar kainuoja kiek daugiau kaip 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Rygoje kvadratinis metras būsto per metus pabrango 6 proc., dabar kainuoja kiek mažiau kaip 1 tūkst. eurų.
„Tai jau kelinti metai, kai Vilniuje kainos didžiausios. Nors buvo kalbama, kad atotrūkis sumažės krentant kainoms Vilniuje, kol kas vyksta atvirkštinis procesas: Lietuvoje kainos stabilios, kitos šalys mus vejasi“, - sakė S. Vagonis.
Būsto statyba Vilniuje vėl įsivažiuoja
Vilniuje šiuo metu yra neparduota apie 1,1 tūkst. naujos statybos butų, Rygoje – 1,8 tūkst., Taline – 500 butų.
Šiais metais Vilniuje bus pastatyta 2,1 tūkst. naujų butų, vyksta 22 nauji projektai – tai keletą kartų daugiau, nei pernai. Todėl gali nukristi būsto kainos, svarsto S. Vagonis.
„Statybos Vilniuje vyksta intensyviausiai Baltijos šalyse, kartais net sukelia nerimą. Aktyvumas tris kartus mažesnis, nei prieš keletą metų, bet šuolis nuo praėjusių metų kelia nerimą.
Neabejoju, kad dauguma naujų butų bus parduota, bet kai kuriems vystytojams gali tekti peržiūrėti kainą. Šiek tiek ją sumažinus, būstai būtų nupirkti, nes paklausa yra. O didžioji dalis naujai statomų butų yra likvidūs, ekonomiški, atitinka rinkos poreikius“, - dėstė S. Vagonis.
Nekilnojamojo turto mokesčio nepajuto
Šįmet įsigaliojęs nekilnojamojo turto mokestis būstui, kurio vertė viršija 1 mln. litų, rinkai pastebimos įtakos neturėjo, mano S. Vagonis.
„Pardavėjai nesuskubo pardavinėti nekilnojamojo turto, nes norint jį parduoti greitai nelikvidžioje rinkoje reikėtų daryti nuolaidą, kuri būtų didesnė, nei pats mokestis. Jei būsto vertė nedaug viršija milijoną litų, mokestis nėra slegiantis. O pirkėjai neišsigando, nes prabangų turtą dabar perka tik pasiturintys žmonės, ne tie, kurie skolinasi iki paskutinio siūlo“, - svarsto jis.
Jei Seimas metų gale apmokestintų ir pigesnį būstą, rinka jį pajustų, prognozuoja ekspertas. Poveikis priklausytų nuo mokesčio dydžio bei skaičiavimo būdo.
Šildymas brangiausias - Estijoje
Agentūros skaičiavimais, už šildymą daugiausia moka Talino gyventojai – daugiau kaip dešimtadaliu daugiau, nei Vilniuje.
Sausį už vidutinį 60 kvadratinių metrų nerenovuotą senos statybos būsto šildymą, jei vidutinė oro temperatūra siektų -3,7 laipsnio, Taline būtų mokami 485 litai, Vilniuje - 435 litai, Rygoje - 385 litai.
„Nors ir egzistuoja nuomonė, kad Vilniuje nepagrįstai brangus šildymas, galima pasiguosti, kad estai moka daugiau. Lietuvoje galioja pridėtinės vertės mokesčio lengvata šildymui, jei metų pabaigoje ji nebus pratęsta, šildymo kainos Vilniuje pakils ir daugmaž susilygins su Talinu“, - sakė S. Vagonis.