Jo skaičiavimais, jei bus skolinamasi už 5,5 proc., tai pirmaisiais jos darbo metais ji gamins elektrą po 30 centų už kilovatvalandę, jei, pavyzdžiui, už 7 proc. - maždaug 6 centais už kilovatvalandę daugiau.
„Palūkanos yra kritinis parametras. Išlaidos branduoliniam kurui yra menkniekis, darbuotojai yra menkniekis“, - sakė R. Kuodis konferencijoje Seime.
Pasak ekonomisto, tikėtis mokėti tik 5,5 proc. palūkanas už paskolas atominei elektrinei yra labai optimistiška.
„Nežinau, ar skolinsis pati Lietuva, ar kažkokia speciali įmonė, už kokias sąlygas skolins japonai. Tai žino tik žmonės, kurie dalyvauja derybose.
Jei reiktų skolintis normalioje rinkoje iš komercinių bankų, šitie skaičiai šokteltų aukštyn, nes atominių elektrinių finansinė rizika yra labai didelė. Statyti elektrinės užtrunka, jos nėra pabaigiamos, palūkanų normos viršija 10 procentų.
Duok Dieve, kad japonai ar kažkas kitas paskolintų mums už tokias 5-5,5 proc. palūkanas“, - svarstė R. Kuodis.
Pagal jo skaičiavimus, jei elektrinė kainuos 17 mlrd. litų, dar iki jai pradedant veikti, vien statybų metu prikapsės 6 mlrd. litų palūkanų.
Kad per porą dešimtmečių būtų gražinta visa sudariusi skola, elektrinės elektros kilovatvalandė turės brangti apie 22 centais ir sudaryti maždaug 30 centų.
Jis žadėjo skaičiuoklę, pagal kurią suskaičiavo 30 centų už kilovatvalandę kainą, paskelbti savo tinklapyje www.ekonomika.org , kad skaičiavimus būtų galima patikrinti visiems.
„Manau, reikia nebijoti visuomenės ir sakyti jai skaičius, kad elektra bus brangi, kol išmokėsime paskolas. Po to, jei reaktorius vis dar veiks – o tai didelis klaustukas – ji bus pigesnė“, - sakė R. Kuodis.
O buvęs atominę statyti planavusios įmonės „Leo LT“ vadovas Rymantas Juozaitis teigė, kad elektra naujoje jėgainėje turėtų kainuoti pigiau, apie 25 centus už kilovatvalandę, mat R. Kuodis parinko ne visiškai tikslias prielaidas.
Pasak R. Kuodžio, svarstant elektros kainą reikia įskaičiuoti ir tai, kad elektrinė užvers kelią Lietuvai į kitus elektros gamybos būdus, kurie gali pasirodyti pigesniais.
„Statyba užmuša tam tikras galimybes, negalėsime judėti link atsinaujinančių šaltinių, skalūnų dujų naudojimo. Nes visi gamintojai šitoje elektros rinkoje neišsiteks.
Kai įmonės susiduria su tokio galimo praradimo kaina, jos dažnai sustoja ir palaukia, kol sumažėja neapibrėžtumas. Šiuo metu matome dvi tendencijas: brangstančią atominę energetiką bei pingančius saulės, vėjo, išteklius. Nelaukdami didesnio aiškumu, kur vystosi technologijos, kaip kinta visuomenės nuomonę, prarandame pasirinkimą, kurio vertė dabar, sakyčiau, yra gana didelė“, - sakė R. Kuodis.