Prieš apdovanojimus vykusioje diskusijoje verslininkai pažėrė aštrių pastabų premjerui Andriui Kubiliui ir kitiems politikams, apgailestaudami, kad valdžios ir visuomenės požiūris į verslininkus dažnai būna įtarus ar net priešiškas.
Ketvirtadienį LVK surengė diskusiją tema „Požiūris į verslą Lietuvoje. Ar verslo visuomenė pakankamai įtakinga besiformuojančioje pilietinėje visuomenėje?“
Verslininkų organizacijų atstovai premjero A. Kubiliaus paprašė pasakyti nuomonę, kaip ši valdžia žiūri į verslininkų vaidmenį pilietinės visuomenės raidoje.
A. Kubilius atsakė verslo ir visuomenės santykiuose nematąs jokios esminės problemos. Jam pasirodė keistas net pats temos pavadinimas.
„Kas yra pilietinė visuomenė? Tai piliečių tarpusavio kontraktas. Jį sudaro visi piliečiai, visos bendruomenių grupės. Todėl nesuprantu, kodėl verslininkai turėtų būti išskirti, atstumti ar privilegijuoti?“ – kalbėjo A. Kubilius.
Tačiau verslininkai rėmėsi sociologiniais tyrimais, apgailestaudami, kad Lietuvos visuomenės požiūris į verslą ir verslininkus iš esmės neigiamas.
Anot viešųjų ryšių kompanijos „Hill&Knowlton“ valdybos pirmininko Mykolo Katkaus, neigiamą verslininko įvaizdį Lietuvoje formuoja įvairūs veiksniai, bet labiausiai – vyresnės žmonių kartos sąmonėje sovietmečiu įdiegti stereotipai. Verslininkai laikomi spekuliantais, pralobusiais nesąžiningu keliu. Visuomenė verslininkus, ypač valdančius stambų verslą, vadina oligarchais, nemato skirtumo tarp sąžiningo ir nesąžiningo verslo.
„Tiesa, mūsų verslininkai iš dalies kalti dėl tokio įvaizdžio. Pavyzdžiui, Švedijoje galinga, prabangia mašina važinėjantis bendrovės vadovas toleruojamas tik tuo atveju, jei jis yra aistringas automobilių mėgėjas, jais domisi. O štai mūsų šalyje apie 2000-sius, kai susiformavo verslininkų kasta, daugelis sėdo už prabangių BMW ir „Mercedes'ų“ vairo. Mūsiškiams trūko kuklumo“, – tvirtino M. Katkus.
Verslininkai susirūpinę kalbėjo, jog neigiamas požiūris į verslą iškreipia ir jaunimo orientaciją: jauni žmonės mieliau ieško samdomo darbo, ypač valdiškos tarnybos arba emigruoja, o imtis verslo nenori.
Tačiau iš verslo srities į valdišką tarnybą atėjęs Lietuvos ūkio viceministras Daumantas Lapinskas teigė, jog tyrimų duomenimis, verslumo rodiklis Lietuvoje nėra mažas, jis kasmet didėja.
Verslininkai davė pylos ir politikams, prikišdami, jog valdžia Lietuvoje verslininkus geriausiu atveju toleruoja, bet dauguma jų žiūri šnairai. Nors politikai turėtų suprasti, kad verslas yra valstybės pagrindas, valstybės ekonominę jėgą lemia iš verslo gaunami mokesčiai.
Po diskusijos buvo įteikti LVK apdovanojimai. Pagrindinė nominacija „Partnerystės lyderis 2011“ įteiktas didžiausiam Lietuvos verslininkų autoritetui, LVK įkūrėjui ir buvusiam prezidentui, buvusiam premjerui Nepriklausomybės akto signatarui B. Lubiui po mirties.
LVK prezidento V. Sutkaus teigimu, verslininkų organizacijos pomirtinis apdovanojimas skiriamas pirmąkart.
„Socialiai atsakingo verslo“ nominaciją pelnė „Danske bank“ generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas, „Verslo ambasadoriaus“, – ambasadorius Azerbaidžane ir Turkmėnijoje Kęstutis Kudzmanas.