„Vilniečių atlyginimai buvo vos 1,7 proc. didesni nei pakankami norint įpirkti standartinį butą“, - konstatuoja ji.
Tuo tarpu Rygoje šio indekso reikšmė per ketvirtį išaugo 4,1 punkto, iki 145,6, o Taline - net 10,1 punkto, iki 154,3. Tai reiškia, jog Rygos gyventojų pajamos buvo 45,6 proc. didesnės nei pakankamos, o Talino gyventojų - 54,3 proc.
Trečiąjį 2011 m. ketvirtį paskolos įmoka sudarė 29,5 proc. namų ūkio pajamų Vilniuje, 20,6 proc. Rygoje ir 19,4 proc. Taline, arba atitinkamai 0,5 proc. daugiau bei 0,6 ir 1,4 proc. mažiau nei praėjusį ketvirtį.
Pasak „Swedbank“ ekonomistės V. Šečkutės, 2011 metų paskutinį ketvirtį, palyginti su trečiuoju, skirtumas tarp būsto įperkamumo Vilniuje ir kitose dviejose Baltijos šalių sostinėse didėjo. Tai lėmė sparčiausias butų kainų augimas Vilniuje, kuris siekė 4,9 proc., jo negalėjo atsverti 2,9 proc. ūgtelėję atlyginimai bei šiek tiek sumažėjusios palūkanos.
„Pakankamos butui įsigyti pajamos Vilniuje per ketvirtį išaugo 4,6 proc., iki 2853,4 lito, o Rygoje ir Taline - sumažėjo atitinkamai 1,3 proc., iki 1943,6 lito, ir 0,9 proc., iki 2645,2 lito. Taigi pakankamos pajamos Vilniuje buvo 7,9 proc. didesnės nei Taline, tačiau atlyginimai - beveik trečdaliu mažesni“, - komentuoja ekonomistė.
Didelį teigiamą įperkamumo šuolį per ketvirtį Taline lėmė beveik stabilios butų kainos, kritusios palūkanos ir sparčiai, iš dalies dėl sezoniškumo, augę atlyginimai. Tuo tarpu Rygoje įperkamumą daugiausiai augino ketvirtinis butų kainų kritimas ir šiek tiek išaugę atlyginimai.
Butų kainų augimą Rygoje stabdė silpna paklausa. Palyginti didelės palūkanų normos ir didesnis gyventojų įsiskolinimo lygis stabdė jos augimą. Latvijos sostinėje, skirtingai nei Vilniuje ir Taline, paskutinį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu prieš metus, pirkimo pardavimo sandorių skaičius krito. Tuo tarpu Taline butų kainos augo sparčiausiai. Tai lėmė palyginti neaukštas nedarbo lygis, spartus atlyginimų augimas ir žemos palūkanų normos. Be to, įvedus eurą, Talinas tapo patrauklesnis ir užsienio investuotojams. Visa tai augino paklausą.
Sutaupyti 15 proc. buto vertės dydžio pradiniam įnašui trumpiausiai truko Rygos ir Talino gyventojams. Jei namų ūkis Estijos ar Latvijos sostinėje kiekvieną mėnesį pradiniam įnašui atidėtų po 30 proc. savo atlyginimo, pradiniam įnašui reikiamą sumą sukauptų per dvejus metus ir mėnesį.
„Ilgiausiai - šiek tiek daugiau nei trejus metus - tenka taupyti vilniečiams, kadangi santykis tarp butų kainų ir atlyginimų čia yra nepalankiausias. Per ketvirtį šis santykis kiek pablogėjo, kadangi taupymo laikas Lietuvoje išaugo beveik trimis savaitėmis“, - teigia V. Šečkutė.
Pasak jos, jei būsto paskolų palūkanos Vilniuje išaugtų daugiau nei vos 14 bazinių punktų, būsto įperkamumo indeksas Vilniuje nukristų žemiau 100, ir sostinės gyventojų pajamos taptų nebepakankamos norint įpirkti būstą. Butų kainoms išaugus daugiau nei 1,7 proc., jie Vilniuje taip pat taptų nebeįperkami.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio neto atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų. Indeksas skaičiuojamas nuo 2005 metų.