Tai numatyta Finansų ministerijos parengtose Savivaldybių skolinimosi taisyklių pataisose, kurios bus svarstomos Vyriausybės posėdyje kitą trečiadienį.
Anot Finansų ministerijos, savivaldybės pačios priima sprendimus dėl lėšų valdymo, ir laikydamos viename banke daugiau nei 100 tūkst. eurų (345,3 tūkst. litų), prisiima riziką, todėl negali reikalauti Vyriausybės atsakomybės. Tačiau, siekiant išvengti nemokumo ir su tuo susijusios grandininės reakcijos, joms siūloma skolinti už simbolinę 1 proc. palūkanų normą.
Savivaldybėms, kurios turėjo lėšų „Snoro“ banke, galimybė iš valstybės biudžeto apyvartinėms lėšoms teikti trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas atsirado praėjusių metų pabaigoje, patvirtinus Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimus. Gavusios pigių paskolų savivaldybės galės laiku išmokėti atlyginimus pedagogams, darželių auklėtojams, socialiniams, kultūros ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojams, socialines išmokas ir kompensacijas, atsiskaityti su komunalinių paslaugų įmonėmis.
Sąskaitas „Snoro“ banke turėjo daugelio savivaldybių įstaigos, tačiau net 5 savivaldybėms į jas buvo pervedamos ir valstybės biudžeto lėšos.
Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, 28 savivaldybės ir jų įstaigos bei įmonės „Snore“ laikė apie 75 mln. litų lėšų.
Bankroto byla nemažai turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.