Konkurencijos taryba tvirtina, kad degalų svyravimo tendencija pastebima visose ES valstybėse, tad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadas, kad kylančios kainos, o taip pat ir panašios kainos tarp degalų mažmenine prekyba užsiimančių bendrovių yra draudžiamo susitarimo įrodymas ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejis.
Taip pat teigiama, kad Lietuvos degalinių parduodamų degalų kainų pokyčių tendencijos atitinka vidutines ES tendencijas, kitaip tariant, situacija Lietuvoje atitinka bendrą ES kainų lygį.
Pigesni degalai kai kuriose kaimyninėse valstybėse galimai yra dėl skirtingų konkurencijos sąlygų didmeninėje prekyboje. Lietuvoje konkurencija tarp atskirų degalinių tinklų yra nemažesnė nei daugelyje ES valstybių narių.
Į Konkurencijos tarybą dėl išaugusių degalų kainų kreipėsi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jis prašė išsiaiškinti, ar dabartinis degalų kainų šuolis Lietuvoje atitinka degalų kainų pokyčius kitose Europos šalyse ir ar tai nėra kartelinių susitarimų ar dominavimo atitinkamoje rinkoje išraiška.
LR Konkurencijos taryba atsakyme Seimo nariui paaiškino, kad žalios naftos kaina, daranti įtaką degalų kainoms pasauliniu mastu, šių metų vasarį staigiai šoktelėjo iki vidutinio 119,2 USD/t kainos lygio, o pirmosiomis šių metų kovo mėnesio dienomis svyravo ties 126-124 USD/t riba.
„Iš pateikto atsakymo matau, kad nėra realaus pagrindo tikėtis Konkurencijos tarybos sprendimų, tramdančių degalų kainų Lietuvoje augimą, belieka ieškoti kitų veiksnių, kurie bent kiek leistų tikėtis kainų mažėjimo.
Kreipiausi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką, siūlydamas inicijuoti degalų importą per valstybės kontroliuojamą Klaipėdos naftos įmonę. Tai sudarytų konkurenciją „Orlen Lietuva“ ir, tikėtina, bent keliais procentais sumažintų degalų kainas“, – tikisi J. Razma.
J. Razma taip pat kelia klausimą, ar Lietuvoje numatyti ne per aukšti kokybės degalams reikalavimai.