Prieš trejetą metų Lietuvos ūkininkai piktinosi pernelyg mažomis pieno supirkimo kainomis ir strimgalviais metėsi pirkti šviežio pieno aparatų.
Tačiau dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Anksčiau grašius ūkininkams mokėję didieji pieno supirkėjai dabar pinigų atseikėja keliskart daugiau.
Todėl savarankiška prekyba nusivylę ūkininkai vėl žvalgosi į pieno perdirbimo įmones.
Renkasi kainą, o ne kokybę
Prie šviežio ir termiškai neapdoroto pieno automatų vis rečiau rikiuojasi pirkėjai. Jiems atrodo pernelyg brangu mokėti 2,5 lito už litrą pieno ir dar 40 centų – už plastikinį butelį.
Tiesa, kai kuriais atvejais tarą pamėgtam šviežiam pienui galima atsinešti iš namų.
Tačiau skubančiam žmogui kur kas patogiau prekybos centre ištiesti ranką ir iš lentynos į pirkinių vežimėlį įsidėti jau apdoroto pieno pakuotę.
Mažai kas nori apsipirkę prekybos salėje su produktų krepšiu eiti prie pieno automato ir stoti į naują eilutę.
„Žmonės mieliau renkasi mažesnę kainą, o ne kokybišką pieną. Aš negaliu geriausios kokybės šviežio neapdoroto riebaus pieno parduoti už centus.
Jau dabar man nebenaudinga laikyti tų automatų, tačiau aš jų neišjungiu iš pagarbos keliems šimtams savo nuolatinių pirkėjų”, – „Lietuvos rytui” sakė Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis.
Pasak žemdirbio, kai kurie Kaune ir Vilniuje iš automatų pienu prekiavę jo kolegos jau atsisakė tokios prekybos. Jiems dabar kur kas pelningiau savo ūkyje pagamintą pieną parduoti stambiems pieno supirkėjams.
Troško būti nepriklausomi
Panevėžio rajone apie šimtą karvių auginantis ūkininkas L. Valikonis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, pasiėmęs banko paskolą ir Italijoje nusipirkęs tris pieno automatus. Į juos investavo 300 tūkstančių litų.
Įsitikinęs, kad tokia prekyba apsimoka, ūkininkas išsinuomojo dar keturis aparatus.
Prieš trejus metus kai kurie mūsų šalyje karves auginantys pieno gamintojai užsienyje populiarius pieno automatus atsivežė bėdos spiriami. Tuomet supirkėjai už pieno litrą mokėdavo vos po 60 centų.
Dėl tokios padėties vieni ūkininkai su traktoriais piketavo prie pieno bendrovių. Kiti, siekdami nepriklausomybės nuo supirkėjų, rizikavo. Pasiėmę paskolas jie pirko automatus ir patys pradėjo pardavinėti savo ūkyje pagamintą pieną.
Tad 2 litai už litrą pieno, parduodamo tiesiogiai pirkėjui, tuomet ūkininkui reiškė daug.
Prieš porą metų L. Valikonis taip parduodavo trečdalį ūkyje primelžiamo pieno. Šiuo metu tas kiekis gerokai sumažėjo.
Aparatus išlaikyti brangu
Dabar padėtis šalies pieno rinkoje pasikeitė. Jau kurį laiką didieji Lietuvos pieno supirkėjai gali mokėti vadinamąją europinę kainą – už aukščiausios rūšies pieno litrą ūkininkas gauna 1,60 lito.
Nereikia jokių papildomų pastangų – nei gabenti pieno į prekybos centrus, nei prižiūrėti ten stovinčių aparatų.
Kiek kainuoja ūkininkui išlaikyti paties įsigytus pieno automatus? Pirmiausia tenka mokėti nuomą už automato užimamą vietą prekybos centre.
L. Valikonio teigimu, kai kur ši kaina per kelerius metus nuo 600 litų išaugo iki 1200.
Todėl ūkininkui teko ieškoti kito mažesnę nuomą imančio prekybos centro. Tačiau net ir tokiu atveju kas mėnesį tenka sumokėti kelis tūkstančius, nes L. Valikonis tebeprižiūri tris pieno automatus.
Tam reikia samdyti du žmones ir mokėti atlyginimą. Vienas jų kasdien rūpinasi, kad aparatuose netrūktų pieno. Kitas prižiūri ir remontuoja aparatus.
O kur dar privalomi papildomi pieno tyrimai, dezinfekavimo medžiagos ir smarkiai šoktelėjusi degalų kaina?
Be to, metų pabaigoje tenka sumokėti ekologijos mokestį už pienui naudojamus plastikinius butelius.
Idėja – per ankstyva
Praėjusią vasarą L. Valikonis apskaičiavo, kad 2 litai už litrą automatu parduodamo pieno nebepadengia netgi nuomos sąnaudų. Teko pieno kainą pakelti 50 centų.
„Šiandien pieną parduodu už savikainą, netgi su keliais centais nuostolio. Jeigu padėtis negerės, teks išjungti aparatus ir laukti geresnių laikų.
Įsitikinau, kad kokybiško neapdoroto pieno pardavimo idėja Lietuvai kol kas per ankstyva”, – apgailestauja L. Valikonis.