„Lietuvos investuotojai Baltarusijoje yra sunerimę dėl šiuo
metu egzistuojančio neaiškumo, nes bijomasi, kad susidariusi
situacija įtakos investicinių projektų eigą.
O kai kurie stambieji
investuotojai delsia pasirašyti investicines sutartis, kadangi nėra
aišku kaip ES planuojamos sankcijos atsispindės praktikoje.
Pagal
blogiausią scenarijų įvykdyto Baltarusijos ekonominio atsako į ES
taikomas sankcijas bendras smūgis Lietuvos ekonomikai galėtų siekti
7 mlrd. litų“, - rašoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos,
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Lietuvos verslo
darbdavių konfederacijos pareiškime, kuris paskelbtas pirmadienį.
Pasak Lietuvos verslo atstovų, tai būtų katastrofiškos
pasekmės visoms ūkio šakoms.
2011 metais Klaipėdos uoste buvo perkrauta 11,4 mln. tonų
Baltarusijos krovinių, šiemet jų uoste tikimasi apie 12,5 mln.
tonų. Lietuvos verslininkų teigimu, planuojamas ES sankcijų
išplėtimas kelia grėsmę prarasti iki 40 proc. visų per uostą
einančių krovinių, kadangi šie krovinių srautai nesunkiai gali
būti nukreipti Rusijos ir Ukrainos uostų link.
„Su uosto veikla yra glaudžiai susijęs geležinkelių
transportas, automobilių pervežimai, statybos, inžinerinių bei
kitų įmonių veikla.
Paskaičiuota, kad nuo vienos krovinio tonos
sumokami 7 litai bendrųjų mokesčių į biudžetą, o tai sudaro
daugiau kaip 100 mln. litų per metus. Net 65 proc. visos krovinių
apyvartos geležinkeliu eina per Baltarusijos teritoriją.
Mūsų
skaičiavimais, šių krovinių netekimas potencialiai gali turėti
net iki 1,6 mlrd. litų siekiančių grynųjų nuostolių, o taip pat
iškiltų pavojus ir valstybinės reikšmės „Rail Baltica“,
„Vikingas“ ir „Saulė“ projektams“, - teigiama pareiškime.
Baiminamasi, kad logistikos centrai taip pat patirtų smarkų
ekonominį smūgį, nes nebūtų užtikrinamas pakankamas krovinių
srautas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikų
skaičiavimais, bendri nuostoliai transporto-logistikos sistemai gali
siekti daugiau kaip 2,5 mlrd. litų.
ES vasario pabaigoje atšaukė visus savo ambasadorius
Baltarusijoje, nes Minskas nusprendė išsiųsti ES ir Lenkijos
pasiuntinius keršydamas už naujas sankcijas dėl žmogaus teisių
padėties. Šiuo metu konsultuojamasi dėl ambasadorių grąžinimo.