Apklausos metu darbdaviai turėjo atsakyti į klausimus, susijusius su kandidato pasirinkimu. Buvo tiriama, ar darbdavio pasirinkimui turi įtakos tai, jog potencialus darbuotojas rūko, t. y. darbo metu ketina daryti rūkymo pertraukėles. Taip pat buvo klausta, ar atsakinėjantis žmogus pats rūko.
Apskaičiavus rezultatus paaiškėjo, kad net 90 proc. darbdavių iš dviejų identiškų kandidatų pasirinktų nerūkantį. 36 proc. darbdavių požiūris į darbuotojų rūkymo pertraukėles buvo nepalankus. Atsakiusiųjų tarpe buvo 88 proc. nerūkančių ir 12 proc. rūkančių asmenų. Įdomu tai, kad tiek rūkančių, tiek nerūkančių darbdavių požiūris į rūkymo pertraukėles sutapo – visi, išskyrus vieną, jas vertino nepalankiai arba neutraliai.
Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad vidutiniškai rūkantieji darbo dienos metu daro 3 rūkymo pertraukėles, trunkančias vidutiniškai po 13 minučių. Tiesa, pats rūkymo procesas atima vos daugiau nei 5 minutes, tačiau užtrunka nuėjimas iki rūkymo vietos, sugrįžimas bei trumpas pasišnekučiavimas su cigaretės bičiuliais. Taigi per dieną vidutinis rūkantysis savo įpročiui sugaišta 39 darbo minutes. Per maždaug 261 darbo dieną metuose rūkymo pertraukėlėms darbo metu tenka 169 valandos. Skaičiuojant įprastomis 8 darbo valandų dienomis, gautųsi, kad per metus vidutinis rūkantysis joms sugaišta beveik 21 darbo dieną. Taigi, beveik visas mėnuo per metus skiriamas rūkymo pertraukėlėms.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekia 2175 Lt neatskaičius mokesčių, o darbo vietos kaina – apie 2853 litų per mėnesį arba 34 236 litus per metus. Pritaikius minėtą rūkymo per darbo dieną dažnį gautumėme, kad rūkančio darbuotojo pertraukėlėms išeikvotas laikas per 8 valandų darbo dieną įmonei kainuoja apie 11 litų, o per metus - net 2 781 Lt arba beveik vieno mėnesio atlyginimą. Tai - tik tiesioginės atlyginimo išlaidos, neskaitant nuostolių, patirtų dėl neatliktų darbų.
Žinodami darbuotojų rūkymo kainą įmonei darbdaviai imasi įvairių priemonių rūkymo pertraukėlėms mažinti. Viena jų – nerūkymo premija, skiriama šio įpročio atsisakusiems darbuotojams. Tokios priemonės sveikintinos rūpinantis darbuotojo sveikata, tačiau ne siekiant išvengti poilsio pertraukėlių.
Rūkantieji teigia, kad cigaretei skirtos pertraukėlės padeda jiems atsipalaiduoti nuo įtempto darbo ir grįžus produktyviau dirbti. Be to, rūkant malšinamas stresas, o bendradarbiai rūkydami įprastai kur kas labiau atvirauja tarpusavyje nei kitose situacijose ir tai gerina santykius tarp darbuotojų.
Tyrimais įrodyta, kad be perstojo įtemptai dirbti žmonės negali. Jiems būtinos pertraukėlės produktyvumui išlaikyti, tačiau rūkymas nėra tam pati geriausia (ypač sveikatos aspektu) priemonė. Rūkymo pertraukėlę galėtų pakeisti arbatos ar sporto pertraukėlė. Kai kurios įmonės ofisuose darbuotojams parūpina treniruoklius ar fizinio aktyvumo reikalaujančių žaidimų. Vienok, kad ir kokios priemonės tai būtų – siekiant geresnių rezultatų svarbu suvokti pertraukėlių darbo metu būtinybę.