Seimas antradienį po pateikimo pritarė dešimties įstatymų
pakeitimų paketui - už balsavo 52 Seimo nariai, prieš -3, o
susilaikė 29 parlamentarai. Toliau įstatymų pataisas Seimas
svarstys balandžio 27-ąją.
Valstybės turto valdymą ketinama perduoti institucijai, kuri bus
sukurta, sujungiant Valstybės turto fondą ir Turto banką. Toks
sujungimas, anot finansų ministrės Ingridos Šimonytės, leistų
valstybei sutaupyti apie 1 mln. litų.
Atlikus valstybės turto valdymo reformą, pasak I.Šimonytės,
institucijos sutaupytų apie 15-20 proc. išlaidų turto išlaikymui.
„Manau, kad tai yra nemažai“, - sakė ji.
Pasak ministrės, perėmus iš valstybės institucijų vieną iš
funkcijų - turto priežiūrą, pagerės jų veikla.
„Institucijos dabar dažnai valdo turtą taip, kaip išmano,
todėl centralizuotas valdymas sudarytų
sąlygas institucijoms užsiimti savo reikalais, o ne turto
valdymu ir jo priežiūra, o turto valdymas ir priežiūra būtų
patikėta profesionaliai šia veikla užsiimančioms institucijoms. Ne
veltui kelius valdo 10 įmonių, miškus - 40, o turtą -
tūkstančiai valdytojų“, - sakė ministrė.
Konservatorius Kęstutis Masiulis aiškino, kad valstybės turto
buvimas vienose rankose apsimokės, nes dabar valstybės institucijos
skirtingai prižiūri turimą turtą - į vienas užeiti gėda, o
kitose klesti prabanga.
Siūloma etapais perduoti centralizuotai valdyti pastatus ir
patalpas, kurie naudojami valstybės institucijų ir įstaigų
funkcijoms, išskyrus Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės rūmus.
Siekiama, kad institucijos nuomotųsi turtą iš valdytojo arba
rinkoje, jei toks būdas būtų ekonomiškai naudingesnis. Siūloma
nustatyti normatyvus ir iš biudžeto nefinansuoti nereikalingų
plotų.
Centralizuoto valdymo poreikį nulėmė tai, kad trūksta
patikimos informacijos, kiek valstybė turi nekilnojamojo turto, kaip
jis naudojamas, nėra valdymo kontrolės – niekas nekontroliuoja
turto valdytojų sprendimų, todėl turtas valdomas neracionaliai,
neatliekama alternatyvių turto valdymo kaštų palyginimo, nes nėra
renkami duomenys, kiek išlaidų patiriama šiam turtui išlaikyti,
negalima įvertinti turto valdymo efektyvumo ir optimizuoti kaštų.
Centrinis turto valdytojas valdys visą informaciją apie
valstybei nuosavybės teise priklausantį visą nekilnojamąjį
turtą, turto valdytojai privalės savo sprendimus derinti su juo.