Ketvirtojo ketvirčio ESD buvo gerokai didesnis už suminį I-III ketvirčių deficitą. Mokėjimų balanso finansinėje sąskaitoje grynosios tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir portfelinių investicijų įplaukos viršijo grynąjį kitų investicijų nutekėjimą ir oficialiųjų tarptautinių atsargų prieaugį, todėl buvo gautas teigiamas ketvirtojo ketvirčio finansinės sąskaitos balanso dydis (294,8 mln. Lt).
Pokyčiai mokėjimų balanso finansinėje sąskaitoje darė tiesioginę įtaką šalies tarptautinių investicijų balanso ir bendrosios skolos užsieniui duomenims. Dėl mažėjančio užsienio turto, didėjant finansiniams įsipareigojimams užsieniui, didėjo ir nominalusis skolos užsieniui dydis - grynoji skola užsieniui ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 5,2, o bendroji skola - 1,4 proc.. Tačiau, palyginti su 2010 m. pabaiga, skolos ir BVP santykis 2011 m. pabaigoje sumažėjo: grynosios skolos užsieniui - nuo 39,4 iki 36 proc. BVP, o bendrosios skolos užsieniui - nuo 87,4 iki 80,8 proc. BVP.
2011 m. ketvirtojo ketvirčio šalies mokėjimų balanso ESD sudarė 1,1 mlrd. litų (-3,8 proc. BVP), o 2011 m. - 1,7 mlrd. litų (-1,6 proc. BVP). 2010 m. buvo 1,4 mlrd. litų dydžio einamosios sąskaitos balanso (ESB) perviršis (1,5 proc. BVP). Palyginti su 2011 m. trečiojo ketvirčio perviršiu, neigiamas ketvirtojo ketvirčio ESB pokytis sudarė 1,5 mlrd. litų, o neigiamas 2011 m. ESB pokytis, palyginti su 2010 m. perviršiu, - 3,1 mlrd. litų.
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį užsienio prekybos deficitas šalies mokėjimų balanse sudarė 1,2 mlrd. litų ir, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 39,3 proc. Tai lėmė sparčiau už prekių eksportą didėjęs prekių importas. Per 2011 m., palyginti su 2010 m., prekių eksportas didėjo šiek tiek sparčiau už importą, o užsienio prekybos deficitas padidėjo 18,7 proc..
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendriems eksporto ir importo pokyčiams (2011 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu) didžiausią įtaką padarė padidėjęs vartojimo ir investicinių prekių eksportas bei importas. 2011 m., palyginti su 2010 m., prekių eksporto ir importo pokyčiams (didžiausią įtaką padarė padidėjęs tarpinio vartojimo ir vartojimo prekių eksportas bei tarpinio vartojimo, investicinių ir vartojimo prekių importas.
Per 2011 m., palyginti su 2010 m., prekių eksportas į ES valstybes padidėjo 29,8, o į NVS valstybes - 32,3 proc. Prekių importas lyginamuoju laikotarpiu iš ES valstybių padidėjo 26,6, o iš NVS valstybių - 31,7 proc.
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, paslaugų eksportas sumažėjo 2,3, o paslaugų importas padidėjo 4,8 proc., todėl paslaugų balanso perviršis sumažėjo 17,8 proc. ir sudarė 897,9 mln. litų. Per 2011 m., palyginti su 2010 m., paslaugų eksportas padidėjo 20,7, paslaugų importas - 23,7, o bendras paslaugų balanso perviršis - 14,1 proc.. 2011 m. tarp atskirų paslaugų balansų didžiausias (2,5 mlrd. Lt) buvo kelių transporto paslaugų balanso ir (1,4 mlrd. Lt) kelionių balanso perviršis, o didžiausias deficitas (-1,2 mlrd. Lt) - jūrų transporto paslaugų balanso.
2011 m. transporto ir kelionių paslaugų eksportas sudarė atitinkamai 59 ir 25,7 proc. viso paslaugų eksporto (2010 m. - atitinkamai 58,6 ir 25 proc.). Transporto ir kelionių paslaugų importas sudarė atitinkamai 57,8 ir 21,5 proc. viso paslaugų importo (2010 m. - atitinkamai 50,1 ir 28 proc.).
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį paslaugų eksportas į ES valstybes sudarė 52,5 proc. viso paslaugų eksporto, o paslaugų importas iš ES valstybių - 51 procentą viso paslaugų importo. Eksportas į NVS valstybes, palyginti su bendru paslaugų eksportu, sudarė 36,1, o importas iš NVS valstybių, palyginti su bendru paslaugų importu, - 31,9 proc..
Bendras pajamų balanso deficitas 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1 mlrd. litų. Investicinių pajamų balanso deficitas sudarė 1,2 mlrd. litų, o pajamų balanse esantis darbo pajamų balanso perviršis - 131,3 mln. litų. Palyginti su 2011 m. trečiuoju ketvirčiu, bendras pajamų balanso deficitas padidėjo 29,3 proc.. Šį pokytį daugiausia lėmė padidėjęs TUI pajamų balanso deficitas.
Palyginti su 2010 m., bendras 2011 m. pajamų balanso deficitas padidėjo 1,8 mlrd. litų, arba beveik du kartus. Šį pokytį taip pat lėmė didesnis TUI pajamų balanso deficitas (daugiausia dėl didesnių reinvesticijų).
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį neatlygintinių einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 319 mln. litų (1,2 proc. BVP), o 2011 m. - 3,7 mlrd. litų (3,5 proc. BVP). Ketvirtąjį ketvirtį pervedimai iš ES paramos fondų buvo 439,7 mln. litų (1,6 proc. BVP), o privačių asmenų pervedimai iš užsienio - 886,4 mln. litų (3,2 proc. BVP). 2011 m. pervedimai iš minėtų šaltinių sudarė atitinkamai 3,1 mlrd. litų (2,9 proc. BVP) ir 4 mlrd. litų (3,7 proc. BVP).
Palyginti su 2010 m. pervedimais, 2011 m. pervedimų iš ES sumažėjo 111,8 mln. litų (3,5 proc.), o privačių asmenų pervedimų iš užsienio padaugėjo 579,4 mln. litų (17,1 proc.). Bendras einamųjų pervedimų balanso perviršis sumažėjo 893,5 mln. litų (19,4 proc.).
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį apskaičiuotos įmokos į ES biudžetą sudarė 306,5 mln. litų (2011 m. - 1,1 mlrd. Lt). Šalies privačių asmenų pervedimai į užsienį 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 742,9 mln. litų, o 2011 m. - 2,3 mlrd. litų. Palyginti su 2010 m., įmokų į ES biudžetą padaugėjo 157,8 mln. litų, o privačių asmenų pervedimų į užsienį - 1,1 mlrd. litų.
Kapitalo sąskaitos balansas (pagrindinis šaltinis yra neatlygintini kapitalo pervedimai iš ES struktūrinių paramos fondų, naudojami investiciniams projektams finansuoti) 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 596,6 mln. litų (2011 m. trečiąjį ketvirtį - 1,1 mlrd. Lt). 2011 m. kapitalo sąskaitos balansas sudarė 2,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2010 m. balansu, padidėjo 92,3 mln. litų, arba 3,6 proc.
2011 m. ketvirtojo ketvirčio mokėjimų balanso finansinėje sąskaitoje (neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų) grynosios investicijų įplaukos į Lietuvą sudarė 3,6 mlrd. litų, o per 2011 m. - 3,7 mlrd. litų. Investicijų įplaukas lėmė grynosios portfelinių ir tiesioginių investicijų įplaukos.
2011 m. ketvirtojo ketvirčio grynosios TUI įplaukos sudarė 169,3 mln. litų, arba 0,6 proc. BVP, o visų metų - 2,6 mlrd. litų, arba 2,5 proc. BVP. Per 2010 m. grynosios TUI įplaukos sudarė 1,8 mlrd. litų. 2011 m. grynųjų TUI įplaukų srautą Lietuvoje lėmė teigiamas reinvesticijų srautas.
TUI įplaukos Lietuvoje 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 280,9 mln. litų (1,0 proc. BVP), o 2011 m. - 3 mlrd. litų (2,8 proc. BVP). 2010 m. TUI įplaukos į Lietuvą sudarė 2 mlrd. litų (2,1 proc. BVP).
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkio subjektų tiesioginių investicijų užsienyje padaugėjo, t. y. srautas sudarė 111,5 mln. litų, o visų 2011 m. srautas - 408,7 mln. litų.
2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sukauptos TUI Lietuvoje sudarė 37,2 mlrd. litų (10,8 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 11 615 litų (3 364 eurai) TUI.
Grynosios šių investicijų įplaukos į Lietuvą 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 4,2 mlrd., o 2011 m. - 4 mlrd. litų. (2010 m. - 4,8 mlrd. Lt). Portfelinių investicijų įplaukas 2011 m. lėmė nerezidentų investicijos į valdžios sektoriaus išleistus skolos vertybinius popierius.
Grynasis kitų investicijų ir išvestinių finansinių priemonių nutekėjimas iš Lietuvos 2011 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 809,9 mln. litų, o per 2011 m. - 2,9 mlrd. litų (2010 m. - 8,7 mlrd. Lt). 2011 m. šių investicijų nutekėjimas gautas dėl pinigų finansinių institucijų ir kitų sektorių investicijų užsienyje ir sumažėjusių įsipareigojimų nerezidentams šiuose sektoriuose.
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies oficialiųjų tarptautinių atsargų neigiamas srautas mokėjimų balanse (-3,3 mlrd. Lt) reiškia, kad jų padaugėjo. Oficialiųjų tarptautinių atsargų padaugėjo ir per 2011 m., o jų srautas buvo -4,7 mlrd. litų. 2011 m. pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 21,9 mlrd. litų (6,3 mlrd. eurų). Sukauptos oficialiosios tarptautinės atsargos, skaičiuojant prekių ir paslaugų importo mėnesiais, 2011 m. pabaigoje, kaip ir 2010 m. pabaigoje, buvo 3 mėn.
2011 m. gruodžio 31 d. duomenimis, visas šalies sukauptas finansinis užsienio turtas sudarė 54,5 mlrd. litų, o visi šalies sukaupti tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai - 109,8 mlrd. litų. Neigiamas tarptautinių investicijų balansas buvo 55,3 mlrd. litų, t. y., palyginti su likusiu pasauliu, Lietuva yra debitorė.
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį šalies užsienio turtas sumažėjo 1,4 mlrd. litų, arba 2,6 proc., o tarptautiniai finansiniai įsipareigojimai padidėjo 1,8 mlrd. litų, arba 1,7 proc.. Tiek užsienio turto mažėjimą, tiek ir tarptautinių finansinių įsipareigojimų didėjimą lėmė investicijų į skolos vertybinius popierius pokyčiai.
2011 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bendroji skola užsieniui padidėjo 1,1 mlrd. litų, arba 1,4 proc., o per 2011 m. - 2,6 mlrd. litų, arba 3,1 proc., ir 2011 m. pabaigoje buvo 85,7 mlrd. litų. Tačiau skolos ir BVP santykis sumažėjo iki 80,8 proc. BVP (2010 m. pabaigoje - 87,4 proc.). 2011 m. pabaigoje valdžios sektoriaus skola buvo 36,8 proc. bendrosios šalies skolos užsieniui (2010 m. pabaigoje - 33,8 proc.), pinigų finansinių institucijų sektoriaus - 33,3 proc. (buvo 36,1 proc.), kitų sektorių - 11,9 proc. (buvo 13,2 proc.), tiesioginių investicijų įsipareigojimai (įsiskolinimas tarp šalies ir užsienio įmonių) - 16,7 proc. (buvo 16,2 proc.). Grynoji šalies skola užsieniui 2011 m. pabaigoje sudarė 38,2 mlrd. litų, arba 36 procentus BVP (2010 m. pabaigoje - 37,4 mlrd. Lt, arba 39,4 proc. BVP).