Terminalas jau iškilo Gdanske, didžiuliai okeaniniai laivai į jį gabena konteinerius, kurie vėliau plukdomi į kitų Baltijos šalių uostus.
Giliavandenio konteinerių terminalo statyba yra išskirtinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtros projektas.
Tačiau „Klaipėdos Smeltės” savininkų užkurta statyba, kuriai pritarė Vyriausybė, įstrigo prieš trejus metus ir beveik nejuda iš vietos.
Nesupranta VPT pozicijos
KVJU direkcijai itin rūpi projekto sėkmė: kiekvienas atplaukęs okeaninis „Panamax” klasės laivas pažertų bemaž 180 tūkst. litų rinkliavų.
Juolab kad „Klaipėdos Smeltės” savininkai žada pakankamą krovinių srautą.
Tačiau pagalius kaišioja Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), stabdanti konkursus.
KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sprendimą stabdyti pirkimo procedūras apskundė teismui.
„Direkcija turi lėšų krantinėms statyti. Tačiau procedūros, o kartu – ir investicijos stabdomos vertinant vien privačių statybų bendrovių, bet ne valstybės interesus”, – piktinosi uosto vadovas.
Pirmojo statybos etapo baigiamųjų darbų konkurse buvo rungiamasi dėl 17 mln. litų vertės užsakymo. Tačiau, pasak E.Gentvilo, Žydrūno Plytniko vadovaujama tarnyba sustabdė paslaugų pirkimą, nenurodydama motyvų, pažeisdama ekonomiškumo, efektyvumo principus bei viešąjį interesą.
Viltis dar rusena
„Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimantas Juška dar neprarado vilties, kad rudenį naujajame terminale galės švartuotis okeaniniai konteinervežiai. Krantinės jau beveik pastatytos, tereikia sutvarkyti teritoriją.
„Tikėjomės, kad krantinės bus baigtos liepą. Jas galima įrengti per pusmetį ir išvengti nuostolių”, – kalbėjo R.Juška.
Spalį „Klaipėdos Smeltė” gaus pirmuosius Suomijoje užsakytus kranus, kuriais uostuose kraunami daugiau kaip 300 metrų ilgio konteinervežiai. Jei krantinių iki to laiko nebus, visi planai pakibs ant plauko.
Kliūva teistas vadovas
Projektui pagalius į ratus kaišiojo ir buvusi rangovė – uostamiesčio įmonė „Klaipėdos hidrotechnika”.
Sudariusi konsorciumą su Vokietijos „Josef Mobius Bau”, ji nebegalėjo tęsti pradėtų darbų pagal patikslintą projektą, nes vadovas verslininkas Pranciškus Jurgutis buvo nuteistas už kyšininkavimą.
„Konkursų sąlygose numatyta, kad statybų negalima patikėti įmonėms, kurių vadovai – teisti asmenys. Jeigu P.Jurgutis būtų perleidęs savo įgaliojimus kam nors kitam, jokių problemų nebūtų kilę”, – sakė R.Juška.
Paskelbtas naujas konkursas sukėlė abejonių ne tik VPT. Jo rezultatus apskundė ir P.Jurgutis, įsižeidęs, kad KVJU direkcija jo įmonei neatsilygino už anksčiau atliktus statybų darbus: dėl galimo broko neišmokėta 1,393 mln. litų.
Prieš porą dienų KVJU direkcija atplėšė vokus su naujais rangovų siūlymais. Beveik tuo pat metu E. Gentvilas sužinojo, jog VPT apsigalvojo ir nebereikalauja panaikinti ankstesnių procedūrų.
Skundžiasi premjerui
„Klaipėdos Smeltė” jau investavo nemažai lėšų į terminalo projektą, sukūrė jo valdymo sistemą. Tačiau jei teks ilgiau bylinėtis, gali kilti rimtų abejonių dėl įmonės ir uosto galimybių įgyvendinti tokio lygio projektus.
Netekusi kantrybės „Klaipėdos Smeltė” apie stringančią 250 mln. litų vertės terminalo statybą pranešė Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.
„Premjeras anksčiau buvo žadėjęs paramą šiam projektui.
Manau, viską galima išnarplioti, jei užsakovai, rangovai ir valstybės įstaigų vadovai susės prie bendro stalo”, – įsitikinęs R. Juška.
Žadėjo užversti kroviniais
Krantinių statyba įstrigo 2009 metais, kai tuometis „Klaipėdos Smeltės” savininkas Martinas Gusiatinas įmonės akcijas pardavė tarptautinei krovos terminalų valdymo bendrovei „Terminal Investment Limited” (TIL).
Pastaroji KVJU vadovybei pasiūlė universaliąsias krantines pertvarkyti taip, kad prie jų galėtų švartuotis okeaniniai konteinervežiai.
TIL ketinimus Klaipėdos uoste įkurti tarptautinį konteinerių skirstymo centrą (HUB) patvirtino konteinervežių gabenimo rinkos milžinė – laivybos bendrovė „Mediterianian Shipping Company” (MSC).
„Kitos uosto įmonės tokių garantijų neturi, joms tenka ieškoti krovinių.
O MSC įsipareigojo 2023 metais mūsų terminale krauti 1,5 mln. konteinerių.
Jau šįmet galima į uostą atplukdyti 337 tūkst. konteinerių, bet krantinės dar galutinai neįrengtos”, – pažymėjo R. Juška.