„Blogiausia jau praeityje, situacija stabilizavosi“, - pabrėžė M. Draghi, tačiau pažymėjo, kad „rizikų vis dar išlieka“.
Pagal tokius svarbius rodiklius kaip infliacija, einamųjų operacijų balansas ir biudžeto deficitas, situacija euro zonoje atrodo geresnė nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose. Pasak M. Dragio, į euro zoną laipsniškai sugrįžta investuotojų pasitikėjimas, ir ECB jau nebereikia supirkinėti probleminių valstybių obligacijų siekiant joms pagelbėti.
„Šiuo metu nacionalinės vyriausybės turi dėti visas pastangas, kad valiutos sąjunga taptų atsparesnė krizėms ilgalaikėje perspektyvoje“, - sakė jis.
M. Draghi pareiškė, kad ECB imsis ryžtingų prevencinių veiksmų, „jeigu pablogės prognozės ir iškils aukštos infliacijos grėsmė“. Tačiau jis nepatikslino, kokias priemones turįs galvoje. Kartu M. Draghi pastebėjo, kad, atsižvelgus į naftos kainas ir mokesčių padidinimą daugelyje euro zonos šalių, infliacija euro erdvėje jau kelis mėnesius siekia 1,5 proc. ribą.
ECB vadovas taip pat išskyrė Vokietijos atliekamą svarbų vaidmenį krizės įveikimo procese. „Vokietija tarnauja pavyzdžiu, kaip galima išvengti pernelyg didelių įsiskolinimų“, - pabrėžė M. Draghi.
