Pasak G. Nausėdos, šiuo metu pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui mūsų šalis atsidūrė 2007–2008 metų lygyje, pagal privatų vartojimą vienam gyventojui – taip pat grįžo į 2007–2008 metus, pagal maisto produktų lyginamąjį svorį vartojimo krepšelyje – į 2006–2007-uosius.
Pagal realųjį darbo užmokestį šalis buvo nublokšta į 2006-uosius (beje, šioje srityje situacija toliau blogėjo), pagal nedarbo lygį – į 2001–2002-uosius, pagal akcijų kursų indeksą vietos rinkoje – į 2008-uosius, pagal būsto kainas – į 2005-uosius, nurodoma banko pranešime.
„Taigi dėl „Lehman Brothers“ sukeltos infekcijos ir dabartinės tebesitęsiančios euro zonos skolų krizės vidutiniškai praradome maždaug 5–6 metus“, – sakė G. Nausėda.
Tiesa, pasak jo, kitos ES valstybės taip pat pasuko laikrodį atgal: Graikija – net 12 metų, Latvija – 9 metus, Airija, Italija, Portugalija ir Ispanija – 7 metus. Neišvengė grįžimo į praeitį net Vokietija ir Prancūzija – atitinkamai 2 ir 4 metais.
„Nors makroekonomikos rodikliai rodo, kad ekonomika nublokšta atgal, tačiau vien tik tamsiomis spalvomis Lietuvos ekonominio paveikslo tapyti nereikėtų. Įmonių lygmenyje mes, atvirkščiai, dar labiau pasitempėme ir šiandien daugelyje sričių mažai kuo nusileidžiame Vakarų Europos konkurentams“, – SEB pranešime cituojamas G. Nausėda.
G. Nausėdos nuomone, šiuo metu didžiausia Lietuvos verslo problema yra ne veiklos efektyvumas ar sąnaudų lygis, o tai, kad trūksta žinomumo ir stipraus prekės ženklo – dėl šios problemos tenka nemenką sukurtos pridėtinės vertės dalį atiduoti užsienio partneriams.