Neįgali Adelė Gelažienė jaučiasi lyg įviliota į spąstus. Jeigu ji galėtų pasukti laiką atgal, už jokius pinigus nesikraustytų į K.Veverskio gatvės daugiabutį.
Moteris per 10 metų už keturių kambarių butą turės sumokėti daugiau kaip 200 tūkst. litų. Kol ji ieško būdų sumokėti tokią sumą, daugiabutis kaip smėlio pilis byra ir griūva tiesiog akyse.
A.Gelažienė jau surinko beveik visus dokumentus ir rengiasi kreiptis į teismą. Moteris prašys perskaičiuoti buto kainą, atsižvelgiant į statybų broką.
„Vieningo Kauno“ frakcijos prašymu Kauno apygardos prokuratūra vasario pabaigoje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės turto iššvaistymo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Nuvylė kaimynai ir būstas
Į dažais kvepiantį raudono fasado daugiabutį ramioje vietoje netoli J.Vitkaus inžinerinio bataliono nedidelį neįgalumą turinti A.Gelažienė atsikraustė 2009 metų gruodį.
Įkurtuvių džiaugsmą iš pradžių temdė asocialaus gyvenimo būdo kaimynai. „Kai pirkome butą, klausėme, kas bus mūsų kaimynai. Žadėjo, kad vienoje laiptinėje apsigyvens visi, kurie išsiperka būstus. Planavome bendriją kurti, tačiau viskas – šuniui ant uodegos“, – pasakojo moteris.
Netrukus akis ėmė badyti daugiasluoksnis ir daugialypis statybų brokas.
Paskolą moka sūnus
Butą A.Gelažienė pasiryžo išsipirkti. „Nuomininkų kailyje visą gyvenimą buvome, norėjome tapti tikrais savo būsto šeimininkais“, – sakė moteris.
Prieš atsikraustydama į naują būstą kaunietė sumokėjo pradinį 20 tūkst. litų įnašą. Gavo beprocentę paskolą, pagal sutartį kasmet reikia sumokėti apie 18,5 tūkst. litų.
Tokių pinigų bedarbė neturi, todėl visas įmokas sumoka jos sūnus, kuris jau 10 metų dirba vairuotoju Airijoje.
A.Gelažienė įsitikinusi, kad 343 tūkst. litų įvertintas naujasis jos būstas nevertas nė pusės šios sumos. „Man savivaldybė aiškino, kad parduoda už statybos kainą. Dabar suprantu, kad valdžia iš mūsų sugalvojo pasipinigauti ir per statybas „išplauti“ milijonus“, – piktinosi moteris.
Bute šalta ir triukšminga
Jai kyla ir klausimas, kodėl visiškai identiškuose butuose gyvenantys naujakuriai už kvadratinį metrą ploto moka skirtingai – nuo 3,8 tūkst. iki 4,4 tūkst. litų.
A.Gelažienė už kvadratinį metrą moka 4 tūkst. litų.
A.Gelažienės bute jauku, tačiau šalta. Moteris įsisupusi į šiltą megztinį.
Vėjuotą dieną šeimininkė atsukti daugiau dujų, kad šildymo katilas labiau pakaitintų vandenį radiatoriuose, negali.
„Nežinau, kaip čia viskas įrengta, tačiau nėra traukos, todėl dujos keliauja ne kaminu aukštyn, o į mano butą. Žiemą per kaminą į mano butą krinta ledukai, kurie tirpdami sudaro kondensatą. Šis varva ant viryklės“, – statybos broką rodė naujakurė.
Per kiaurus langus švilpauja vėjas, garso izoliacijos bute nėra.
Per aukščiau gyvenančio kaimyno balkoną srovele čiurlena vanduo ir graužia balkono grindis.
Gabalais krintantis tinkas, atsilaupę sienų dažai – net statybų inžinieriaus išsilavinimo nereikia, kad pamatytum prastą statybininkų darbą.
Viena bendrovė bankrutavo
2006 metais Kauno savivaldybės taryba nusprendė, kad turi būti statomi gyvenamieji namai ir perkamas būstas nuomininkams iš savininkams grąžintinų gyvenamųjų namų iškelti. Viešojo pirkimo konkursus laimėjo trys bendrovės – „Arauša“, „Avona“ ir „Struktūra“. Taip pat susitarta, kad savivaldybei priklausančių pastatų statybų techninę priežiūrą vykdys savivaldybės bendrovė „Ekspertika“.
2009 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pripažino namus tinkamais naudoti. Tačiau vos koją į naujuosius namus įkėlus nuomininkams, savivaldybė buvo apipilta skundais dėl šių daugiabučių kokybės. Tuomečio savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno įsakymu sudaryta komisija statybos defektams įvertinti konstatavo, kad „didžioji dalis savivaldybės gyvenamųjų namų K.Veverskio g. 1, 3, 6 gyventojų skundų yra pagrįsti.“
Po to buvo sudaryta dar viena darbo grupė defektų ir trūkumų šalinimo darbams kontroliuoti. Tačiau defektai pašalinti nebuvo, žala brokuotų namų gyventojams jau dvejus metus neatlyginama.
Per šį laikotarpį bankrutavo viena iš namus stačiusių bendrovių – „Arauša“, tad išieškoti lėšas iš jos jau neįmanoma. Kitos dvi – „Struktūra“ ir „Avona“ – vis dar veikia.
Kelios kartos buvo nuomininkai
Daugelį metų A.Gelažienė gyveno Vilijampolėje, dviejų aukštų aštuonių butų name. Čia gyveno ir jos senelis, tėvai.
Nors dar 1994 metais savivaldybės tarnautojai tikino, kad namo savininkų paveldėtojų taip ir neatsirado, netrukus nuomininkus pasiekė žinia, kad pretendentas į jų būstą yra. 2000 metais jam buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Atsiradęs paveldėtojas iškart ėmėsi daryti tvarką: ir su gyventojais susimušė, ir naktimis į namus brovėsi, tikrino, ar nuomininkai neniokoja jo būsto. Taip truko beveik dešimt metų.
2009 metais A.Gelažienės nuomojamas butas buvo įvertintas tik 137 tūkst. litų – skaičiuodama kompensacijų dydį valdžia neatsižvelgė, kad buvo investuota į remontą. Todėl moteris pasirinko ne pinigus, o savivaldybės pasiūlytą būstą.