Vos įžengus į 5F numeriu pažymėto Draugystės gatvės daugiabučio antrąją laiptinę, iš rūsio sklindantis kvapas tiesiog riečia nosį. Taip nedvokia netgi apšnerkštų socialinių būstų užkaboriai.
Bet gyventojai ir pastatą administruojančios įmonės atstovai nurodo skirtingas šios smarvės priežastis.
Bendrovės „City Service“ vertinimu, rūsio patalpas užlieja gruntiniai vandenys, o nemalonus kvapas netvarkingame rūsyje atsiranda dėl apsemtų ir pūvančių atliekų.
Tuo tarpu gyventojai tvirtina, kad rūsį semia ne šiaip vanduo, o fekalijos, ir tai – sena, nuo pat namo pastatymo besitęsianti bėda.
Bėda yra, sprendimo nėra
Šiame name gyvena nemažai medikų, mokytojų, inžinierių, dėstytojų. Žmonės, gražiai susitvarkę buitį, pyksta, kad baisu praverti duris į laiptinę, gėda kviestis į namus svečių.
Ketvertą pastarųjų metų gyventojai nesiliauja įtikinėję administratorius imtis kapitalių problemos sprendimo darbų ir nuolat skambučiais atakuoja bendrovės „City Service“ avarinę tarnybą, kad ši išpumpuotų rūsį tvindančias srutas.
Jas išsiurbus tvaikas kuriam laikui atlėgsta, tačiau neišspręsta bėda netrunka apie save priminti vėl.
Kai kurie žmonės taip ir neapsiprato su, regis, neįveikiamu dvoku ir tiesiog išsikėlė gyventi kitur.
Prašo palaukti pavasario
Likę gyventojai nepraranda vilties, kad iš pažiūros paprastas techninis nesklandumas bus pagaliau sutvarkytas.
Bendrovės „City Service“ komunikacijos vadovas Vilius Mackonis teigė, kad laukti esminių sprendimų žmonėms šįsyk liko visai nedaug. Netrukus planuojama pradėti lauko kasinėjimo darbus, be kurių neįmanoma atnaujinti neveikiančios drenažo sistemos.
Prieš dvejus metus paraginti išsikuopti rūsius gyventojai to nepadarė.
Iškuopti – ne pačių jėgoms?
Užteko prie namo sutiktų gyventojų paklausti, kokios bėdos dėl rūsio, – ir žmonės turėjo ką papasakoti.
Viena ilgamečių namo gyventojų pasakojo, kad tai – namo statybos brokas. Drenažo sistemos vamzdžiai išlenkti taip, kad vanduo nepatenka į miesto lietaus nuotekų tinklus.
Inžinierė kaimynė papildė, kad yra sutrupėję drenažo sistemos kolektoriai, tad vos palijus susikaupęs vanduo užkemša fekalinį nuotekų tinklą.
„Tiek metų įtikinėjame, kad namo vadybininkas apskaičiuotų, kiek namui kainuos iš pagrindų sutvarkyti sistemą.
Prašėme, kad užsakytų specialų automobilį, padėtų iškuopti rūsį. Name daug nuomininkų, talkos nesušauksi. Būtume sumokėję“, – pasakojo gyventoja.
Iš gyventojų turimų raštų matyti, kad netvarka – ne tik drenaže, bet ir namo nuotekų tinkle.
Rūsį tvindo ne vanduo
Penkerius pastaruosius metus atkakliai su miesto tarnybomis dėl šios problemos susirašinėjusi gyventoja Gailutė Bernotienė piktinosi, kad pastaruoju metu jau ir avarinę tarnybą prisišaukti sunku. O praėjusią savaitę teko gyventi atlapojus ne tik laiptinės, bet ir butų langus, mat smarvė skverbėsi į būstus.
„Niekas neatsisako mokėti – tegul sumą už darbus išdalija gyventojams, bet galų gale išsprendžia problemą iki galo“, – kalbėjo moteris.
Kasimo darbams dar ankstoka
Vytautas Rudys, Bendrovės „Kauno vandenys“ tinklų skyriaus vadovas
„Jei problema iš tiesų susijusi su namo drenažo sistema, siūlymas laukti, kol atšils gruntas, logiškas. Kol žemė įšalusi, darbų sąnaudos gerokai didesnės.
Drenažas, saugantis pastato konstrukcijas nuo neigiamo gruntinio vandens poveikio, – dažna sovietmečiu statytų daugiabučių bėda. Jį sudarantys keraminiai vamzdeliai užželia medžių šaknimis arba sukiūžta nuo senumo.
Vanduo, užuot nutekėjęs į miesto lietaus nuotekų tinklus, renkasi ties pamatu ir, jei hidroizoliacija pažeista, patenka į rūsius.
Atnaujinimo darbus tektų atlikti pačių gyventojų lėšomis, nes drenažas – pastato priklausinys.“