Bet ar iš tiesų su gyvenimo drauge Rasa Ščeponiene (39 m.) nuolat sukdamiesi šalia jie vienas kitam netrukdo?
Atsibudęs rytą Vytautas mato, kaip Rasa virtuvėje kaičia kavą. Jeigu namuose nėra svečių, stiklinės miegamojo pertvaros ir naktį lieka neužstumtos.
Žinoma, turi sutapti dviejų žmonių gyvenimo ritmas, kad jie kartu keltųsi, valgytų ir gultųsi.
„Mes tai suderiname, nes neturime mažų vaikų.
Džiaugiamės, kad galima neatsikėlus kalbėtis su tuo, kuris jau ruošia pusryčius.
Arba vakare parkritus į lovą skaityti, kai kitas svetainėje žiūri kino filmą, ir matyti vienam kitą”, – gyvenimo vienoje erdvėje privalumus vardijo žurnalų „Interjeras.lt pataria” ir „Centras” įkūrėjas bei vyriausiasis redaktorius, Lietuvos dizaino forumo direktorius V.Gurevičius.
Savo įkurtoje interneto svetainėje interjeras.lt jis jau septintus metus organizuoja „Metų interjero” konkursą.
Lietuvos architektų ir dizainerių per metus sukurtus ir nufotografuotus interjerus virtualiojoje erdvėje vertina skirtingų šalių ir kultūrų architektai.
Šiemet komisijoje buvo australas, kanadietis, portugalų, danas, italas, japonas ir atstovas iš Austrijos. Tradicinį Auksinės paletės apdovanojimą dažniausiai laimi modernaus stiliaus kūrėjai.
„Man svarbiausia kuriant tiek savo, tiek kitų namus nebijoti priimti netradicinių sprendimų.
Kai pradedi elgtis atsargiai, gyveni pilkai. Aš noriu gyventi ryškiai”, – sakė V.Gurevičius.
Tačiau jo namuose dominuoja pastelinės spalvos!
„Nebūtina mėlynai išdažyti kambarių, kad gyventum ryškiai. Sienos ir grindys yra tik fonas, man svarbiau – ryškios detalės”, – paaiškino netradiciškai savo namus įsirengęs interjero specialistas.
Vilniaus Antakalnio rajone didikų Sapiegų laikais statytoje karo ligoninėje, kurioje dabar įrengti loftų stiliaus butai, V.Gurevičius prieš šešerius metus kartu su drauge įsigijo 90 kvadratinių metrų.
Pirmą kartą čia atėjęs jis pamatė betonines lubas, kurios padiktavo būsimą namų technostilių su keistu apšvietimu.
„Man labiau patinka šaltas konstruktyvizmas, kai matau varžtą, siją, išlindusį vamzdį. O draugei reikia gėlytės, senovinio šviestuvo, todėl miegamojo zona – romantiškesnė.
Teko derinti šiuos du skonius, kad nesukurčiau per daug šaltų namų”, – pasiteisino šeimininkas.
Šioje erdvėje tradicinėmis sienomis jis atskyrė tik drabužinės, vonios kambario ir tualeto patalpas.
Kambarys Rasos dukteriai iš pirmosios santuokos 16-metei Nedai atitvertas stikline siena, kuri apklijuota nepermatoma, dekoratyviai išpjaustyta plėvele.
„Kai Neda klausosi muzikos, o mes svetainėje žiūrime filmą, vieni kitiems netrukdome. Stiklo siena garsine izoliacija prilygsta gipskartonio pertvarai”, – tikino V.Gurevičius.
Buvusios karo ligoninės lauko sienos – net 80 cm storio, todėl vasarą čia vėsu, o žiemą gerai laikosi šiluma.
Be autonominės dujinės šildymo sistemos, namų šeimininkas bute dar įsirengė židinį.
„Ugnis man ir gražu, ir taupau šildydamas namus”, – sakė V.Gurevičius, šaltą žiemą per vakarą sukūrenantis vos kelias malkas.
Bet svečius šiuose namuose labiau sužavi ne židinys, o tarp dviejų stiklų svetainėje įrengta malkinė.
Stiklas ir kitose buto vietose panaudotas originaliai. Vietoj keraminių plytelių ar metalo plokštės prie židinio patiesęs grūdintą stiklą šeimininkas ant jo skaldo malkas.
„Šis grūdintas stiklas subyrėtų į šipulius tik tuo atveju, jei trenktum į jį iš šono. Man gražu, kai per jį persišviečia medinės grindys”, – savo pasirinkimą paaiškino interjero kūrėjas.
Paprastas stiklas dengia ir virtuvės sieną virš spintelių, kur paprastai būna keraminės plytelės. Stikle tik išgręžtos skylės.
Virtuvė šiuose namuose, atrodo, turėtų būti V.Gurevičiaus gyvenimo draugės R.Ščeponienės rojus.
Ji – pasaulinės „Chaine des Rotisseurs” gurmanų gildijos Lietuvos padalinio kanclerė, žurnalų „Geras skonis” bei „Druska ir pipirai” vyriausioji redaktorė.
Tačiau Rasa nuolat kviečiama į degustacijas ar pristatymus. Vytautas dažnai vaikšto kartu su ja arba valgyti eina į kavines, restoranus, nes jam tai – pažinimo džiaugsmas.
Tad poros virtuvė – dažniau serviravimo, o ne gaminimo vieta.
„Neretai žmonės, vaikydamiesi mados, sujungia virtuvę su svetaine, o po to vargsta, kai visi namai kvepia cepelinais ar kepama žuvimi. Tokius niuansus reikia įvertinti prieš sprendžiant, kokiuose namuose nori gyventi”, – įspėjo interjero specialistas.
Neseniai jie su Rasa kepė stintas. Reikėjo visu galingumu įjungti garų rinktuvą, atidaryti langus, vis tiek visi namai dar ilgai kvepėjo stintomis.
„Stintos – lyg lakmuso popierėlis dar kartą parodė, jog šie namai pritaikyti miestiečio gyvenimo būdui.
Mes nuo ryto iki vakaro būname mieste, o į namus grįžtame tik pailsėti ir pernakvoti”, – kol kas bendra erdve nesiskundžia V.Gurevičius.
Bet po kiek laiko jis ketina vėl ieškoti kito būsto, kuriame būtų labiau atskirtos valgomojo ir poilsio zonos.
Interjerų kūrėjas jau gyveno standartiniame dviejų kambarių bute Vilniaus Šeškinės rajone.
Po to su pirmąja šeima išsikėlė į didelį namą Riešėje, kur aplink buvo daug vejos ir daržas.
Tačiau namui prižiūrėti reikia daug laiko.
O kai namas užmiestyje, atsiranda papildomų rūpesčių planuojant laiką – kada, iš kur paimti šeimos narius, juos išvežioti.
Miestietiško stiliaus butas netoli sostinės centro, kur dabar įsikūręs V.Gurevičius, šiuo laikotarpiu jam patogiausias.
„Keliuosi pusę šešių ryto, pusę septynių jau būnu darbe, iki devintos ramiai planuoju dienos darbus.
Tada prasideda susitikimų maratonas, kuris dažnai baigiasi po 18 valandos ar dar vėliau, kai tenka dalyvauti renginiuose.
Todėl dabar man namai – vieta, kurioje nakvoju”, – sakė V.Gurevičius.
Bet pasikeitus gyvenimo būdui jis norėtų vėl grįžti į namą, turėti savo kiemą ir gabaliuką žemės.
O kaip interjerų kūrėjas nuslopina troškimą vis ką nors keisti savo namuose?
Juk jis nuolat mato modernesnius baldus, naujesnes interjero detales.
„Juk tas žmogus, kuris dirba drabužių parduotuvėje, nevaikšto iš karto vilkėdamas keliais kostiumais.
Išmanydamas madą jis suvokia, ko nori, ir neišgyvena atsiradus naujam drabužiui”, – palygino V.Gurevičius ir žvilgsniu paglostė prieš beveik du dešimtmečius savo sukurtą fotelį. Kito jis kol kas nenori.