Šį mėnesį Anykščių savivaldybėje jau du kartus lankėsi Latvijos verslininkai, vienos didžiausių Europoje eršketus auginančių bendrovių „Mottra” atstovai.
Latvijos eršketų augintojai norėtų investuoti į savo verslo plėtrą Lietuvoje.
Galimus investuotojus atlydėjo juodųjų ikrų gamybos Lietuvoje idėja užsidegęs Seimo narys V. Galvonas.
Tiesa, kai kurie specialistai į tokį užmojį žiūri kiek šypsodamiesi – vargiai tiek eršketų būtų galima užauginti Lietuvoje.
Be to, anykštėnai baiminasi, ar tik nemenką uždarbį garantuojančios žuvys nesukeltų ekologinės katastrofos.
Taps būsimo holdingo dalimi?
V. Galvono skaičiavimais, pasaulyje dar nepripildyta eršketinių žuvų bei juodųjų ikrų rinka. Kol kas šios produkcijos poreikis patenkinamas vos 35 procentais.
„Jeigu bendrovė gamina 10 tonų ikrų per metus, žinote, kokia jos problema? Ji pagamina per mažą kiekį ir su juo negali eiti į pasaulinę rinką.
Reikia 1,5 tūkst. tonų ikrų per metus. Todėl Lenkijos, Latvijos Estijos ir Lietuvos eršketinių žuvų augintojai galėtų susijungti į holdingą. Jis sujungtų jau esamas ir dar būsimas 24 žuvų auginimo ir perdirbimo įmones.
Anykščiuose pastatyta įmonė būtų šio holdingo dalis”, – viziją piešė Seimo narys.
Baiminasi dėl taršos
Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius patvirtino, jog savivaldybėje jau kurį laiką svarstoma, ar reikėtų leisti rajone statyti gėlavandenių eršketų auginimo fermą.
Kovo pabaigoje latviai bendrovės „Mottra” atstovai planuoja atvykti į rajono tarybos posėdį ir politikams dar kartą pristatyti savo idėją.
Verslininkai žada sukurti naujų darbo vietų anykštėnams.
Iš savivaldybės jie prašo suformuoti maždaug 2 hektarų dydžio sklypą.
Pageidautina, kad jis būtų netoli kelio, per sklypą eitų ne mažiau nei 600 kilovatų galingumo elektros linija.
S. Obelevičiaus teigimu, sklypo paieškoms savivaldybei buvo duotas per trumpas terminas.
Anot mero, imantis įgyvendinti šią idėją būtina išsiaiškinti, ar tokio dydžio žuvų ferma netaps ekologinės katastrofos Anykščiuose priežastimi.
„Žinoma, norint užauginti 1 kilogramą lašišų, reikia 5 kilogramų maisto. Vadinasi, lieka tiek pat ir fekalijų.
Jei iš eršketinių žuvų fermos per metus į valymo įrenginius bus išleidžiama 5000 tonų fekalijų, perspektyva bauginama. Pirmiausia savo žodį turi tarti specialistai”, – kalbėjo meras.
Idėjai reikia laiko
S. Obelevičius neslėpė, kad didžiuliu nedarbo lygiu garsėjančiam Anykščių rajonui norėtųsi sukurti naujų darbo vietų.
Bet auginant žuvis šiuolaikinėse uždaro ciklo sistemose, jas prižiūrinčių specialistų reikia ne tiek daug.
Prie Rygos esančioje eršketų auginimo fermoje, kuri laikoma viena didžiausių Europoje, dirba 32 žmonės.
Jie rūpinasi uždaromis sistemomis, kurių bendra talpa siekia 4200 kubinių metrų.
Per metus čia pagaminama ir eksportuojama į Angliją, Prancūziją, Suomiją, JAV, Japoniją ir kitas šalis 10 tonų eršketų ikrų.
„Jeigu pasiryžtume priimti į savo rajoną eršketų augintojus, tai galėtų būti ne anksčiau nei 2014 metais. Tai pripažįsta ir patys latvių verslininkai”, – sakė S. Obelevičius.
Be to, baiminamasi, kad tokios pramoninės žuvų fermos gali tapti antrosiomis danų kiaulidėmis.
Užmojis – per didelis
Valdas Gečys, Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos skyriaus vedėjas
„Lietuvoje netrukus turėtų prasidėti keli eršketinių žuvų auginimo projektai. Eršketai nėra tokios žuvys, kurios išskirtų daug teršalų. Pavyzdžiui, unguriai išskiria daug gleivių, todėl jų tarša kur kas didesnė.
Anykščiams siūlomas projektas – 1000 tonų žuvies ir 10 tonų ikrų per metus – atrodo šiek tiek neįtikėtinai. Daugiausia, kiek yra auginama Lietuvoje, tai apie 100 tonų žuvų per metus.
Norint gauti leidimą statyti tokio masto pramoninę žuvų auginimo įmonę, turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Tik specialistai gali nuspręsti, ar suteikti leidimą tokiam projektui.”