Mėsos gamintojų Lietuvoje – daugybė. Tarpusavyje konkuruoti tenka ne tik didžiausioms šio sektoriaus bendrovėms, bet ir šimtams smulkiųjų įmonių.
– Ar tokiose varžytuvėse vyksta tik garbinga kova? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo V.Kantausko.
– Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvos mėsos sektoriuje konkurencija pernelyg didelė ir anaiptol ne visada garbinga. Tačiau verslas be jos būtų lyg mėsa be druskos, tad konkuruoti tenka, kad ir kokia sunki ji būtų.
Įtakos turi ne tik daugybė gamintojų, bet ir nuolat mažėjantis vartotojų skaičius.
Emigravo kone pusė milijono gyventojų – būtent tų, kurie buvo vieni didžiausių mėsos vartotojų. Tai – patys darbingiausi 25–40 metų žmonės.
Todėl įmonės, besirungdamos dėl vartotojų, turi sutelkti dėmesį į gamybą tų produktų, kurie turi paklausą.
Vieni pirmenybę teikia mažesnei kainai, todėl renkasi pigesnes žaliavas.
Kitiems svarbiausia – nepriekaištinga kokybė. Tačiau kuo kokybiškesni gaminiai, tuo jie brangesni. Vis dėlto mes einame pastaruoju keliu.
Turime produktų, kokių daugiau niekas kitas negamina nei Vakarų, nei Rytų Europoje. Kiti įstengia tik nusižiūrėti. Taip viskas ir vyksta: dalį produktų konkurentai jau nukopijavo, o dabar vargsta mėgindami perkrimsti ir kitus.
– Pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškos kilmės mėsos produktams. Kodėl sava mėsa, o kartu – ir gaminiai iš jos atrodo gardesni?
– Bet kurioje valstybėje vartotojams svarbu, kad žaliava būtų vietinės kilmės. Kiekviena šalis to ir siekia. Svarbu, kad dirbtų kuo daugiau savo žmonių, kuo daugiau sukurtų produktų, kuo daugiau vartotų.
Lietuva – ne išimtis. Kuo daugiau pas mus būtų auginama gyvulių, tuo daugiau žmonių turėtų darbo.
Tačiau produktų kokybei kilmės šalis jokios įtakos neturi: mėsa yra mėsa. Pašarai gyvuliams šerti Europoje vienodi, šėrimo sąlygos – taip pat.
Skirtumas nebent tas, kad visus produktus gaminame tik iš šviežios mėsos. Mums nereikia atsigabenti jos sušaldytos, tarkim, atsiplukdyti laivais iš Argentinos, kaip daro Rusija, Kazachstanas ar kitos valstybės. Bet kokios reikalingos žaliavos atsigabename iš tiekėjų Europoje per 8–20 valandų.
– Kuo aukštesnė gaminio rūšis, tuo daugiau jame grynos mėsos, ir atvirkščiai. Gal mėsos produktų gamyba apskritai įmanoma be atliekų, kad būtų panaudojama viskas, net subproduktai?
– Kai žmogus pats sau užsiaugina gyvulį, pats jį paskerdžia ir išdarinėja, nieko neišmeta. Viską suvalgo, iš subproduktų pasigamina net delikatesų.
Mėsos pramonėje taip nėra. Tai, kas turi būti utilizuota, išgabenama sunaikinti. Tai, kas turi būti sušerta žvėreliams, išvežama į jų fermas.
Taip elgtis verčia ne tik griežta kontrolė.
Pavyzdžiui, mūsų bendrovėje dirba per pusantro tūkstančio žmonių. Jei į mėsos gaminius būtų dedama atliekų, šios žinios netruktų pasiekti vartotojų.
Su kai kuriais piktybiškesniais darbuotojais tenka ir atsisveikinti. Jei jie, atleisti iš darbo, socialiniame tinkle imtų skleisti, kas vyksta už įmonės sienų, bet kurią bendrovę netruktų ištikti bankrotas.
– Eksportas sunkmečiu gelbėjo ir tebegelbėja maisto produktų gamybos įmones. Jūsiškę irgi?
– Eksportuojame kone pusę to, ką pagaminame, – net 49 proc. Mėsos produktus vos prieš porą metų pradėjome platinti ir užsienyje, anksčiau ten prekiaudavome tik šviežia mėsa. Šiuo metu maždaug pusė visų eksportuojamų gaminių pasiekia Rusiją, kiti – Vakarų Europą.
Lietuvos gamintojai ir pirkėjai yra įpratę prie specifinio mėsos produktų skonio. Tai, kas skanu mums, nepatiktų, tarkim, čekams, ir atvirkščiai.
Bet Rusijos ir mūsų vartotojų skonis panašus. Atsiliepimai geri – jiems įtikome.
Kad lietuviški mėsos gaminiai yra ypač kokybiški, pripažįsta ne tik vartotojai, bet ir mūsų dešrų ar kumpių ragaujantys gamybos technologai iš Rusijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, kitų valstybių mėsos perdirbimo įmonių.
– „Biovela” – pirmoji įmonė Lietuvoje, kuriai ką tik suteiktas paties aukščiausio – A+ lygio sertifikatas „British Retail Consortium (BRC) Food”. Jis suteikia teisę auditoriams iš Didžiosios Britanijos neįspėjus pabelsti į įmonės duris. Kokia nauda iš tokio sertifikato?
– Jis atveria visų prekybos centrų duris. Bet kurios Europos valstybės prekybininkams nereikia daugiau įrodymų, kad mūsų produktai yra kokybiški.
Tai reiškia, kad įmonės savikontrolės sistema ypač griežta, kiekvienas produktas, kiekviena jų partija bus deramos kokybės.
Yra keli „BRC Food” sertifikatų lygiai. Vakarų Europos prekybos centrai neįsileidžia produktų, kurių gamintojai neturi bent vieno iš jų. Sertifikatais šiaip sau nesišvaistoma. Tai – garantija, kad įmonė yra patikima.
– Tačiau žmonės gali suklysti, užsimiršti, gal net numoti ranka į kokius nors reikalavimus.
Ar darbuotojams sunku suvokti, kad reikia dirbti būtent taip, kaip reikalaujama?
– Pirmiausia patys vadovai turi žinoti, kaip turi vykti gamyba. Jie privalo žmones to išmokyti.
Svarbiausia kiekvieną akimirką užtikrinti, kad visi reikalavimai vykdomi. Todėl viena kontrolės sistema susijusi su pastatais, įranga, kita – su įmonėje dirbančiais žmonėmis.
Pavyzdžiui, darbuotojai negali būti apsirengę bet kaip: jeigu yra reikalavimas dėvėti kaukę, tai ir turi būti daroma.
Receptūrų taip pat turi būti griežtai laikomasi, žaliavų kontrolė turi vykti nuolat. Sanitarinės, higienos sąlygos taip pat turi būti nepriekaištingos.
Viso to pasiekti nėra paprasta – nuolat vyksta šiokia tokia darbuotojų kaita, tačiau kiekvienas naujokas mokomas maždaug pusę metų. Tam sukurta patekimo į įmonę sistema.
Auditoriams durys atviros nuolat
Mėsos perdirbimo įmonės „Biovela Group” padalinys „Utenos mėsa” veikia Utenoje, o pati „Biovela” – Dūkštose (Vilniaus r.).
Maždaug prieš metus tarptautinė audito įmonė „Bureau Veritas” abiejuose padaliniuose atliko sertifikavimo auditą pagal „BRC Food” standarto reikalavimus.
Atliekant auditą nustatyta, kad įmonėse veikia maisto saugos vadybos sistema, atitinkanti „BRC Food” standarto reikalavimus. Tuo metu „Biovela Group” Dūkštų skyriui buvo išduotas A lygio „BRC Food” sertifikatas, Utenos skyriui – B lygio sertifikatas.
Šiemet kovo 20-ąją „Biovelai” suteiktas paties aukščiausio lygio – A+ „BRC Food” sertifikatas. Šiuo metu tai vienintelė Lietuvos įmonė, gavusi tokį aukštą auditorių įvertinimą. Europoje tokių įmonių tėra vos kelios.
BRC standarto reikalavimus sukūrė Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos tinklų konsorciumas, siekdamas vertinti mažmeniniuose tinkluose parduodamų maisto produktų gamintojus.
Šiuo metu tai visame pasaulyje pripažįstamas standartas, pagal kurio reikalavimus yra sertifikuota apie 20 maisto gamintojų Lietuvoje. Pernai Islamo centras Europoje „Biovelai” suteikė „Halal” sertifikatą.