Suomijoje per metus pastatoma apie 30–40 tūkst. namų, iš jų beveik pusė yra butai daugiaaukščiuose daugiabučiuose pastatuose. Daugiau negu 70 proc. naujos statybos daugiabučių rinkos užima surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų pastatai.
Gyvenamoji statyba iš surenkamo gelžbetonio pradėta aštuntąjį dešimtmetį dėl išaugusios būsto paklausos, kurios ankstesni statybos būdai negalėjo patenkinti.
Galima statyti ir žiemą
Surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos pamažu išstūmė mūrą ir monolitą, kurie tuo metu buvo populiariausi. Mūrinių daugiabučių Suomijoje visai atsisakyta, o monolitinių namų per metus pastatoma kiek daugiau negu 20 proc. visos rinkos.
Kaip teigia vienos didžiausių Lietuvoje gelžbetonio konstrukcijų gamintojos „Betonika” (didžiausio Europoje gelžbetonio gamybos koncerno „Consolis” antrinės įmonės) generalinis direktorius Vytautas Niedvaras, šaltoje Šiaurės Europos šalyje pasirinktos surenkamosios gelžbetonio konstrukcijos įsitvirtino dėl savo patikimumo ir kokybės.
Šios konstrukcijos itin vertinamos dėl greito statybos proceso.
„Toks namas pastatomas apie du kartus greičiau nei mūrinis ar monolitinis, nes namo statybos darbai pradedami dar gamykloje, kur paruošiamos gelžbetoninės konstrukcijos, o gamyklos sąlygomis geriau užtikrinama aukšta gaminių kokybė, be to, darbo jėgos sąnaudos statybos aikštelėje daug mažesnės. Sumuštinio principo namai gali būti statomi ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir žiemą”, – teigia V.Niedvaras.
Paprastai statybos darbai stabdomi lauko temperatūrai nukritus iki 5 laipsnių šalčio, o gelžbetonio konstrukcijos gali būti montuojamos ir atšalus iki 20 laipsnių šalčio. Dėl spartesnių statybos darbų namai pastatomi greičiau, išvengiama vadinamojo šlapiojo proceso – betonavimo ir tinkavimo.
Gelžbetonio plokštes sudaro trys sluoksniai – du betono ir vienas izoliacinės medžiagos sluoksnis tarp jų.
Kadangi šios modernios sienų plokštės yra su šiltinamuoju sluoksniu, jų šiluminė varža atitinka aukščiausius normatyvus, mažina šilumos praradimą per namo sienas ir jau nebereikia papildomai šiltinti fasado statybos metu.
Sumažino gyventojų išlaidas
Lietuvoje labiausiai paplitę mūriniai daugiabučiai namai, o pirmieji surenkamo gelžbetonio daugiabučiai Vilniuje pastatyti vos prieš 10 metų. Anksčiau Lietuvoje betono gaminiai turėjo prastą reputaciją dėl savo kokybės ir išvaizdos.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai, įvertinę skandinavų patirtį, pakeitė nusistovėjusį požiūrį ir įvertino šiuolaikinių surenkamo gelžbetonio statinių privalumus. 2009 metais šio tipo konstrukcijų namus Vilniuje pradėjo statyti ir viena didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovių „Eika”. Skandinavų pavyzdžiu buvo pasekta ne tik dėl našesnio statybos darbų proceso, bet ir siekiant sutaupyti gyventojų eksploatacines išlaidas.
„Keliaudami po Šiaurės Europos šalis pastebėjome, kad dominuoja statyba iš surenkamo gelžbetonio. Domėjomės, kaip tokioje šaltoje šalyje pasirenkamas statybos būdas, kuris Lietuvoje tradiciškai laikomas nepatraukliu, – sakė bendrovės „Eika” plėtros direktorius Domas Dargis. – Įvertinę šių konstrukcijų privalumus – aukštą surenkamo gelžbetonio darbų kokybę ir aukšto lygio šilumines savybes – pasirinkome jas toliau vykdydami gyvenamojo kvartalo plėtrą Pilaitėje.”
Naujakuriai įvertino palankiai
Bendrovė „Eika” Pilaitės rajone jau pastatė pirmuosius du naujo tipo konstrukcijų daugiabučius namus, o šiuo metu baigiamas ir trečiasis septynių aukštų namas.
Vienas svarbiausių reikalavimų renkantis namo konstrukciją buvo tokio tipo namų ekonomiškumas.
Pasak D.Dargio, pirmojo pastatyto surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų daugiabučio namo šildymo išlaidos šalčiausią mėnesį pateisino gyventojų pasirinkimą. „Siekėme, kad 30 kvadratinių metrų 1 kambario buto šildymo sąnaudos būtų mažesnės nei 100 litų per mėnesį. Tokių rodiklių mums pavyko pasiekti net šalčiausiais šios žiemos mėnesiais”, – džiaugėsi D.Dargis.
Panašūs rezultatai užfiksuoti ir kitos įmonės pastatytame surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų daugiabutyje Pašilaičiuose. Pagal „Vilniaus energijos” paskelbtą informaciją, 2010-ųjų gruodį šis namas pateko tarp mažiausiai už šilumą sumokėjusių namų. Jo gyventojai per mėnesį sunaudojo apie 10 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti, o Vilniaus miesto vidurkis tą mėnesį buvo beveik 2,5 karto didesnis.
Nors anksčiau Lietuvoje betono gaminiai turėjo nekokią reputaciją dėl savo kokybės ir išvaizdos, tikėtina, kad šiuolaikiniai surenkamo gelžbetonio statiniai pakeis nusistovėjusį požiūrį ir įrodys savo privalumus tiek mažesnėmis šildymo sąskaitomis, tiek savo ilgaamžiškumu.
Surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų namų pranašumai:
kokybės ir kainos santykis;
nuspėjamos eksploatacinės išlaidos;
aukštas energinis efektyvumas;
galimybė statyti šaltuoju metų laiku;
trumpesnis statybos laikas;
galimybė varijuoti architektūriniais sprendimais;
lankstus erdvių planavimas;
betono ekologiškumas;
ilgaamžiškumas.