Palyginti su praėjusiais metais, įsiskolinimai padidėjo 15 mln. litų.
Kaip susidarė tokios astronominės sumos, juk greitoji paskola vienam asmeniui retai teviršija 1 tūkst. litų?
25 metų kaunietis Martynas Laukaitis negrįš iš Hamburgo į Lietuvą kartu su šeima švęsti Velykų.
Kai artimieji sėdės prie vaišių stalo, jis lenks nugarą taisydamas europadėklus. Darbas 10 valandų per parą nualina.
Atlyginimas, lietuviškais mastais žiūrint, tarsi neblogas: 3 tūkst. litų. per mėnesį, o už būstą mokėti nereikia.
Bet 2 tūkst. litų Martynas atiduoda greitųjų paskolų bendrovėms. Bilietui namo neužteks.
Darbas kenksmingų medžiagų aplinkoje žaloja M. Laukaičio sveikatą.
„Nuolat kosėju ir spjaudausi dažų dulkėmis“, – skundėsi jaunas vyras.
Jam ypač skaudu, kad išvykus dirbti į Vokietiją, jį paliko ir pas kitą vyrą išėjo žmona, su kuria jis po vestuvių pagyveno tik pusmetį.
Bėdos prasidėjo nuo šimto litų
Visi M. Laukaičio vargai prasidėjo nuo menkniekio - nuo šimto litų paskolos 2009 metais. Po metų skolos su palūkanomis ir delspinigiais (vadinamuoju kredito sutarties pratęsimo mokesčiu) išaugo iki beveik 30 tūkst. litų.
Kaunietis pataikė pačiu blogiausiu laiku, kai krizės įkarštyje į rinką išlipusios greitųjų kreditų bendrovės skolino į kairę ir į dešinę už dideles palūkanas.
M. Laukaičio istorija – tipiškas dėl neatsargių sprendimų krizės laikais į skolų mėsmalę patekusių žmonių pavyzdys.
Kaunietis dar 2008 metų pradžioje pateko į avariją, sudaužė automobilį. Remontui reikėjo 800 litų. M. Laukaitis tuo metu dirbo „Senukų“ parduotuvėje Kaune konsultantu, į rankas gaudavo 1 tūkst. litų mėnesinį atlyginimą.
Ūkio banke M. Laukaitis paėmė 1 tūkst. Lt. paskolą. Po kelių mėnesių užgriuvo krizė, kauniečio atlyginimas sumažėjo iki 500 litų, jis pritrūko pinigų mėnesinėms įmokoms.
Tuomet jaunuolis ir paėmė pirmąją greitąją paskolą – 100 Lt mėnesiui už 60 proc. palūkanas. Paskolą gavo žaibiškai, nors jo pajamos buvo menkos (500 Lt), buvo uždelsęs grąžinti paskolą bankui.
Taip įsisuko karuselė: grąžinęs skolą vienai greitojo kredito bendrovei, po kelių dienų imdavo iš kitos ir taip toliau. Iš pradžių kreditoriai skolindavo po 500, po kelių kreditų – jau po 1 tūkst. litų.
Kaltina save patį
M. Laukaičiui teko parduoti išsvajotą automobilį, bet iš skolų duobės išlipti nepavyko. 2010 metų rudenį greitųjų kreditų bendrovėms kaunietis jau buvo skolingas 29 tūkst. litų.
Nuo grėsmės tąsytis po teismus išgelbėjo tik darbas Vokietijoje: sunkus, ne itin pelningas, bet iki 2013 metų M. Laukaitis tikisi atiduoti visas skolas kreditoriams, nors ir teks paaukoti gražiausius jaunystės metus dienų dienas lenkiant nugarą padėklų remonto įmonėje.
Mažai turėdamas vilties artimiausiu metu grįžti į tėvynę, kaunietis sako nekaltinantis greitųjų kreditų tiekėjų, tik save, lengvatikį.
Tačiau jis mano, jog savo veiklos pradžioje skolintojai piktnaudžiavo šoko būseną patyrusių žmonių impulsyvumu, viliojo klientus klaidinančia reklama: „Buvo nuolat kalama į galvą, kad grąžinsi skolą, kai turėsi pinigų. Net ir dabar, sumažinusios palūkanas, greitųjų paskolų bendrovės nesiteikia paaiškinti, kokie bus delspinigiai laiku negrąžinus paskolos. Sakoma, kad delspinigiai neskaičiuojami, bet jie yra, tik vadinami kitaip – kredito sutarties pratęsimo mokesčiu, kuris gali dvigubai pabranginti paskolą, ypač jei nespėji laiku atiduoti“, – teigė M. Laukaitis.
Praėjusiais metais priimtas vartojimo kreditų rinką griežčiau kontroliuojantis įstatymas privertė skolintojus atsargiau rinktis klientus, sumažinti palūkanas, teikti objektyvesnę informaciją apie paskolos sąlygas.
Tačiau išlaidautojų, geidžiančių per 20 minučių, pasinaudojus tik internetu ir telefonu greitai gauti pinigų, daugėja. Vis dėlto nemaža jų dalis grąžinti pinigų neskuba.
Susikaupė per 5 metus
Paslaugas apie vartotojų finansinius įsipareigojimus teikiančios įmonės „Creditinfo“ duomenimis, šių metų sausį 42,5 tūkst. Lietuvos gyventojų greitųjų kreditų bendrovėms buvo skolingi 170,3 mln. litų (tokia bendra skolos suma negrąžinta ilgiau nei trys mėnesiai po nustatyto termino). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, skolos išaugo 15 milijonų litų.
„Tokia skolų suma susidarė per penkerius metus, nuo 2007-ųjų, kai buvo pradėtos duoti greitosios paskolos. Tada ir palūkanos buvo didesnės nei dabar. Tačiau paskaičiuoti, koks visų pasiskolinusių gyventojų procentas yra negrąžinęs paskolų, kol kas negalima, nes trūksta informacijos“,– aiškino manocreditinfo.lt asmeninės kredito istorijos sistemos vadovas Marius Zaikauskas.
Greitųjų paskolų firmų vadovai nelinkę skųstis pinigų negrąžinančiais skolininkais.
Bendrovės „Moment Credit“ generalinis direktorius Viktoras Milkevičius tvirtino, jog jų bendrovės išduotų paskolų, kurias vėluojama grąžinti daugiau kaip 60 dienų, sudaro mažiau 1 proc. nuo visų išduotų paskolų sumos.
„Tai vienas geriausių rodiklių kreditų rinkoje. Delspinigių neskaičiuojame, o klientui vėluojant toliau taikome tą pačią bendrą kredito kainos metinę normą, už kurią klientas skolinosi.
Kiekviena vėluojančio kliento situacija yra unikali. Iš pradžių bandoma su klientu tartis dėl kredito grąžinimo nesikreipiant į teismą. Jei to padaryti nepavyksta, būname priversti kreiptis į teismą. Konkretaus termino kreiptis į teismą nėra, tačiau praktika rodo, kad anksčiau nei po 3 mėnesių vėlavimo į teismą nesikreipiama“, – sakė V. Milkevičius.
„Moment Credit“ paslaugomis jau pasinaudojo daugiau kaip 62 tūkst. klientų. Grynasis audituotas „Moment Credit“ pelnas 2010 m. - 1,003 mln. litų. Per 2010 m. išduotų kreditų suma siekė beveik 43 mln. litų.
Negalvoja apie rytojų
Skolų išieškotojai ir antstoliai sako, jog greituoju būdu į skolas įklimpusių žmonių pastebimai daugėja.
„Žmonės skolinasi it pamišę, negalvodami, kad skolą reikės grąžinti, ir dar didesnę sumą, nei pasiskolino“, – stebėjosi skolų išieškojimo bendrovės „Gelvora“ projektų vadovas Andrejus Semionovas.
„Gelvora“ turi sudariusi skolų išieškojimo sutartis su 10 greitųjų kreditų bendrovių. Bendras greitųjų kreditų kilmės skolų paketas siekia apie milijoną litų. A. Semionovas teigė, kad išieškoti tokias skolas nėra paprasta, daugelis skolininkų – nemokūs, neturi savo vardu turto, išvykę į užsienį, tačiau procesas juda į priekį.
„Pinigus atneša artimieji, giminės. Tik kraštutiniais atvejais klientams patariame kreiptis į teismą, kad būtų paimtas skolininko būstas“, – aiškino A. Semionovas.
Kauno antstolė Audronė Adomaitienė, gavusi nemažai skolininkų teismo nutarčių, teigė nežinanti tokio atvejo, kad už nesumokėtą greitąją paskolą iš skolininko būtų atimtas butas.
Šiuo metu antstolė turi apie 40 bylų, susijusių su skolomis greitųjų kreditų davėjams. A. Adomaitienė pripažino, kad dalis tokių skolų yra „beviltiškos“, skolininkai visiškai beturčiai ar išvykę į užsienį.
Antstolė pastebėjo, jog dalis visuomenės tiki, kad už skolas asmuo gali būti pasodintas į kalėjimą. Iš tiesų įsiskolinimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Prasiskolinęs lengvabūdis gali patirti daug nemalonumų, bet už grotų jis nesės.
A. Adomaitienė kritiškai vertina bėdžius, susigundžiusius paimti greitąsias paskolas ir nebeišgalinčius jų atiduoti.
„Prisiskolina negalvodami apie rytdieną. O kai reikia atiduoti, tai jau visas pasaulis kaltas: ir bankininkai sukčiai, ir antstoliai žiaurūs. Nesuprantu tokių žmonių logikos. Pavyzdžiui, jei pasiskolini iš kaimyno duonos ar druskos, supranti, kad reikia po to grąžinti. Pinigus taip pat grąžinti privalu“, – žmonių naivumu stebėjosi antstolė A. Adomaitienė.
Ar iš tiesų greitųjų kreditų bendrovės, kaip skelbiasi, atidžiai tikrina finansinę skolos prašančių žmonių būklę?
Nuo sausio oficialiai nedirbantis, tačiau pajamas pagal autorinę sutartį gaunantis vilnietis Saulius Stasevičius pabandė pasiskolinti 1 tūkstantį litų mėnesiui, už 9 proc. palūkanas.
„Moment Credit“, „Bobutės paskola“, „Credit24“ paskolą suteikti atsisakė motyvuodami tuo, kad „Sodros“ duomenimis, jo pajamos nepakankamos. Tačiau užpildžius paraišką „SMSCredit“ tinklalapyje jau po 15 minučių S. Stasevičiaus sąskaita banke pasipildė tūkstančiu litų.
Vyriškis teigė esąs įsitikinęs, kad po mėnesio jis galės grąžinti tūkstantį litų ir 94 litus palūkanų. Jis tik būgštauja: ar pinigų grąžinimo dieną nepaaiškės, kad jo paskola žymiai brangesnė, nei viešai skelbiama kreditoriaus tinklalapyje?
S. Stasevičius pastebėjo, jog greitųjų kreditų bendrovės gudrauja jau nuo pirmųjų paskolos teikimo žingsnių.
Pavyzdžiui, užpildant sąskaitą prašoma į kreditorių sąskaitą pervesti vieną centą, bet faktiškai nuo pareiškėjo sąskaitos nurašomas litas. Nepriklausomai nuo to, ar paskola buvo suteikta, ar atsakyta neigiamai.