Uosto senbuviai sunerimo dėl žemės nuomos

Dar pernai rudenį Europos Komisija (EK) atkreipė dėmesį, jog kai kurios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) įstatymo nuostatos dėl žemės nuomos tvarkos nėra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais.

Pagal galiojantį Uosto įstatymą, priimtą dar tuomet, kai Lietuva nebuvo įstojusi į ES, pelningai dirbančios įmonės turi pirmumo teisę automatiškai pratęsti su KVJU direkcija sudarytas žemės nuomos sutartis ir tęsti veiklą.

Tačiau Briuselis įžvelgė, kad tokia tvarka riboja kitų Europos Sąjungos šalių galimybes darbuotis Klaipėdoje, ir informavo Lietuvą, jog pradėta oficiali svarstymo dėl konkurencijos varžymo uoste procedūra.

Privatizavus anksčiau Klaipėdos uoste veikusias įmones su naujais savininkais pasirašytos ilgalaikės žemės nuomos sutartys. Taip valstybė juos skatino prisidėti prie infrastruktūros plėtros projektų, investuoti lėšas į senų terminalų atnaujinimą.

Tvarkingai atsiskaitančios už nuomą įmonės gali automatiškai pratęsti sutartis su KVJU direkcija.

Tačiau ES teisės aktuose tokia galimybė nenumatyta: pasibaigus valstybei priklausančių žemių nuomos terminams, uostų valdytojai privalo skelbti naujus konkursus.

Klaipėdos uoste galiojančią žemės nuomos tvarką Briuselis vertina kaip konkurencijos varžymą: esą Lietuva užtveria kelią steigti čia savo padalinius kitų ES šalių įmonėms.

Jūrų uosto senbuviai kalba kitaip: pakeitus įprastą tvarką, teks skaičiuoti nuostolius.

Pasak jų, žlugs įmonių planai, sustos investicijos ir naujų terminalų statybos, kurias jie iš anksto derino su KVJU direkcija.

Krovos kompanijos už Briuselio strategų nugaros įžvelgia lobistų šešėlius: esą kai kam labai nepatinka, kad lietuviai lenkia kaimynus.

Pernai Klaipėdos jūrų uostas pasiekė rekordinę krovos apyvartą ir tapo aiškiu lyderiu rytinėje Baltijos pakrantėje.

Čia užtenka vietos ir užsienio įmonėms: sėkmingai dirbanti bendrovė Vakarų laivų gamykla (VLG) priklauso Estijos koncernui „BLRT Grupp”, „Klaipėdos Smeltę” valdo tarptautinė kompanija „Terminal Investment Limited”.

Danijos laivybos kompanijos „DFDS Seaway” keltai reguliariai gabena krovinius ir keleivius į Vokietijos, Švedijos uostus.

Briuselio pastabų įaudrinti valdininkai jau rengia ES ir nacionalinės teisės aktų suderinimo projektą.

Klaipėdos jūrų uoste seniau veikiančios krovos, laivų statybos ir remonto, kitokios įmonės veikiausiai neteks pirmenybės.

Numatomi pakeitimai labiausiai jaudina tas krovos kompanijas, kurios į savo terminalus investavo didžiules lėšas. Savininkai aiškina, kad pakeitus žemės nuomos tvarką bus pažeistas teisėtų lūkesčių principas.

Privačių kompanijų investicijos uoste milžiniškos: per 17 metų į dengtuosius sandėlius, geležinkelius, automobilių kelius, vagonus, krovos stotis, komunikacijas, kranus, krovos technologijas investuota 3,2 mlrd. litų.

Žemės mokesčius renkančios KVJU direkcijos indėlis į uosto infrastruktūrą buvo kuklesnis – 1,9 mlrd. litų.

„Kaip mums elgtis pasibaigus uosto žemės nuomos sutarčiai? Stabdyti investicijas, o gal išvis atsisakyti ilgalaikių projektų?” – svarstė 250 mln. litų vertės regioninį konteinerių skirstymo terminalą uoste statančios bendrovės „Klaipėdos Smeltė” vadovas Rimantas Juška.

Vakarų laivų gamyklos vadovai neatmeta, jog įstatymų pataisos labiausiai džiugins tuos, kurie neišleido nė cento, bet tikisi pasinaudoti kitų sukurta infrastruktūra.

„Ilgai ir sunkiai dirbome, kad laivų statyba neišnyktų. O dabar kažkas ateis į sukurtą modernią įmonę ir pasakys – viskas baigta, traukitės iš kelio.

Taip ir įvyks, jei neįvertinę vietos sąlygų aklai vykdysime visas direktyvas”, – sakė VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

„Pasikeitus žemės nuomos tvarkai, įmonės nebus suinteresuotos investuoti toliau. Neaišku, kas joms atlygins nuostolius”, – įspėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Aloyzas Kuzmarskis.

LJKKA siūlo žemės nuomos pirmenybę taikyti tik naujoms, o ne seniai uoste veikiančioms jūrų verslo įmonėms.

Su Briuseliu bendraujančiam susisiekimo viceministrui Arūnui Švedui tokios mintys turbūt skamba šventvagiškai: juk iš esmės siūloma nepaisyti ES įstatymų viršenybės.

„Kaip atrodysime, jei konkursuose grumsis tik naujokai, o uosto senbuviai ramiai žiūrės į juos iš šono?” – teisybės LJKKA siūlymuose neįžvelgė ir KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.

Kelių pataisų neužtenka

Įgyvendinus EK nurodymus, KVJU direkcijos konkursuose dėl žemės nuomos galės varžytis tik ES šalių įmonės. Bet Lietuvos verslininkų tokia išlyga nepaguodžia – juk Briuselio ir Maskvos santykiai vis šiltėja.

Pasak jų, įstatymų pataisomis jeigu ne dabar, tai vėliau gali pasinaudoti Maltoje, Kipre, kitose ES erdvės šalyse veikiančios Rusijos verslo struktūros, kurioms Baltijos uostai visada rūpės.

„Kelių siūlomų pataisų neužteks. Susisiekimo ministerijos prašome pateikti ir poįstatyminių aktų paketą”, – kalbėjo E.Gentvilas.

„Daugelyje ES šalių uostų veiklos sąlygos kitokios. Vienoms įmonėms žemės priklauso nuosavybės teise, o kitos valstybės lėšomis pastatytais terminalais, krantinėmis, pastatais, keliais dažnai naudojasi pagal koncesijos sutartis.

Klaipėdos uoste privačios įmonės atsirado tuomet, kai buvo privatizuotos senosios. Ilgalaikės žemės nuomos sutartys susiejamos su valstybės ir terminalų savininkų investicijomis. Sovietmečiu jūrų uoste buvo du dideli ūkio subjektai, o dabar veikia 15 naujų krovos įmonių.

Valstybės lėšomis uostas gilinamas, montuojami hidrotechnikos įrenginiai, o mes statome krovos kompleksus.

Atgaline data keičiami žemės nuomos įstatymai gali atsigręžti prieš valstybę – jeigu įmonėms reikės trauktis iš uosto, be abejonės, bus keliamas ir sąžiningo atlygio už visas investicijas klausimas.

Galimybė pratęsti sudarytas žemės nuomos sutartis sąžiningoms, su valstybe tvarkingai atsiskaitančioms verslo įmonėms – joks įžūlumas. Ji numatyta ES civilinės teisės aktuose.”