A. Sekmokas apie referendumą dėl atominės elektrinės: „Parlamentarai turi daugiau kompetencijos nei piliečiai“

Andrius Sytas
Pasigirdus iniciatyvoms rengti referendumą dėl naujosios atominės elektrinės statybų, energetikos ministras Arvydas Sekmokas svarsto, kad tam užtektų ir Seimo sprendimo. Jis įspėja, kad jei parlamentarai elektrinės atsisakys, tai nukentės santykiai su Latvija ir Estija. Pasak ministro, elektrinei statyti bus skolinamasi 50-70 proc. reikiamų lėšų, o likusį Lietuvos indėlį įneš valstybės įmonė „Visagino atominė elektrinė“.
A. Sekmokas apie referendumą dėl atominės elektrinės: „Parlamentarai turi daugiau kompetencijos nei piliečiai.“
Daugiau nuotraukų (1)
Valstybės valdomos įmonės „Visagino atominė elektrinė“ vadovas Rimantas Vaitkus lygino, kad elektrinės statyboms numatyti tokie terminai, jog ji gali tapti greičiausiai pastatyta elektrine istorijoje.
„Seimas yra tautos įgaliotas spręsti visus klausimus, į kuriuos reikia įsigilinti nagrinėjant projektą, ekonominį pagrindimą, skaičiavimus. Kiekvienas Lietuvos pilietis tam negalėtų skirti tiek laiko ir neturėtų kompetencijos, kokią turi Seimo nariai. Neabejoju, kas Seimas yra visiškai įgaliotas šitą klausimą spręsti ir duos vieną ar kitą pagrįstą atsakymą. Galutinė Seimo nuomonė tikrai negali būti ir nebus kvestionuojama“, - antradienį dėstė Seime socialdemokratų frakcijoje A. Sekmokas.
Prašė neatmesti projekto, jei jis naudingas
Jis žadėjo, kad koncesijos sutartis tarp „Hitachi“ ir Lietuvos bus Seimui pateikta tvirtinti balandį. Sutartis turėtų būti baigta derėtis šią savaitę, vėliau ją nagrinės Finansų bei Teisingumo ministerijos.
„Manau, Seimas turi racionaliai atsižvelgti į ekonomines sąlygas, jei jos naudingos Lietuvai, tai yra pakankamas pagrindas. Nežinau, ar dėl politinių motyvų Seimas turi prieštarauti ekonomiškai naudingam projektui“, - tvirtino A. Sekmokas. Jis klausinėjo skeptiškai nusiteikusių socialdemokratų parlamentarų, ar šie turėtų priežasčių nepritarti ekonomiškai naudingam projektui.
Pastarieji skundėsi, kad neturi informacijos apie atominės elektrinės naudą. „Jaučiuosi kaip per šventas Mišias klausydamas klebono pamokslo: „Tikėkite manimi“, - skundėsi socdemų frakcijos pirmasis seniūno pavaduotojas Juozas Olekas.
A. Sekmokas: „Pasitrauks Lietuva – supyks latviai ir estai“
A. Sekmokas parlamentarus tikino, kad pasitraukus iš projekto nukentėtų tarptautinė Lietuvos reputacija.
„Projekto įgyvendinimas yra labai svarbu reputacijai. <...> Jei projekto neįgyvendintume, tai atsilieptų mūsų santykiams su Latvija ir Estija, nes jiems trūksta bazinės elektros generacijos <...> Jų dalyvavimą lemia projekto ekonominis pagrįstumas“, - kalbėjo ministras.
Elektra brangs, jei brangs betonas ir plienas
Ministras apibūdino, kad su „Hitachi“ yra susiderėta dėl keturių penktadalių būsimosios elektros savikainos.
„Vyksta derybos, skaičiai tikslinami. Šiuo metu daugiau kaip 80 proc. kainos yra užfiksuota, labai aiškiai įvardijame elektros gamybos sąnaudas ir kainą su kapitalo lėšomis“, - teigė ministras.
„Jokių specialių tarifų veikiančiai atominei elektrinei nebus skirta“, - nurodoma ministro pateiktoje medžiagoje. Joje tikslinama, elektros gamybos sąnaudos sieks 7-10 centų už kilovatvalandę, kapitalo lėšos (skirtos paskolai grąžinti) - 10-15 centų už kilovatą. Taip pat nurodoma, kad paskolų išmokėjimas truks 18 metų, vėliau iš kapitalo gaunamos lėšos „bus paskirstomos investuotojams į projektą“.
„Kilovatvalandės gamybos sąnaudos yra 7-10 centų, bet tai labai priklauso nuo to, kiek statant kainuos betonas ir metalas. Statybos kaina yra vienas svarbiausių dalykų, kurie sąlygoja kapitalo lėšas“, - sakė R. Vaitkus.
Dalį lėšų skolinsis, dalį skirs valstybės įmonė
Pasak A. Sekmoko, 50-70 proc. lėšų projekto vykdymo bendrovė skolinsis iš keleto tarptautinių bankų. Likusį Lietuvos įnašą mokės įmonė „Visagino atominė elektrinė“, kuri šiuo metu valdo didžiąją dalį šalies elektros sistemos. Elektrinės statybos turėtų kainuoti iki 17 mlrd. litų, visas Lietuvos įnašas sieks iki 6 mlrd. litų.
„Finansavimo šaltiniai dar nėra patvirtinti. Skolintas kapitalas galėtų siekti 50-70 proc. visų projekto lėšų.
Numatomi finansavimo šaltiniai – Japonijos eksporto kredito bankas, užsienio kreditų draudimo agentūra NEXI, kuri draudžia komercinius kreditus, ir JAV „Ex-Im“ bankas, eksporto kreditų bankas. Taip pat Europos atominės energetikos bendrija EURATOM ir Europos investicijų bankas.
Visų šitų institucijų suteikiami kreditai yra šiek tiek palankesni nei komercinių institucijų projektai“, - kalbėjo ministras.
„Dėl likusių lėšų planuojama, kad iš Lietuvos pusės kaip investuotojas „Visagino atominė elektrinė“ dalyvautų savo lėšomis“, - lrytas.lt tikslino jis.
Tai - greičiausiai statoma atominė pasaulyje
R. Vaitkus parlamentarus tikino, kad darbas dėl elektrinės su „Hitachi“ vyksta labai intensyviai, „su japonišku atsidavimu“.
„Pasakius, kad galutinis sprendimas bus priimtas iki 2015 m. kovo 31 dienos, girdime klausimus, kodėl taip ilgai? Bet jei taip įvyks, tai bus greičiausiai padarytas atominis projektas šioje žemėje“, - teigė jis, tikslindamas, kad esą greičiau yra pastatomi tik papildomi blokai jau veikiančiose elektrinėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.