Maksimalus vieno procento dydžio mokestis už praėjusius metus Palangoje jau pritaikytas pirmiesiems keturių apleistų pastatų savininkams. Tokio žingsnio savivaldybė ėmėsi po to, kai jų šeimininkai ignoravo raginimus susitvarkyti.
Didžiausios sąskaitos už nekilnojamąjį turtą sulaukė J. Simpsono gatvėje buvusio klubo savininkė bendrovė „Entoja”. Padvigubėjus mokesčiui už praėjusius metus įmonė turės sumokėti 25,3 tūkst. litų.
Prieš keletą metų klubo viduje įvykus gaisrui įgriuvo stogas, išvirto siena. Pabirusios plytos nesurinktos iki šiol.
Tačiau „Entojos” vadovas Egidijus Vičius nesupranta, kodėl atsidūrė apsileidėlių sąraše: „Mūsų buvo prašyta pastatą aptverti, nušienauti teritoriją. Tai ir padarėme.
O vidų valysime artimiausiais mėnesiais, nes kitame mūsų objekte prireikė statybinio laužo.”
Verslininkas teigė, kad kalta pati savivaldybė su paveldosaugininkais.
Prieš keletą metų buvo patvirtintas pastato rekonstrukciją numatantis žemės sklypo detalusis planas. Jau buvo baigiamas rengti ir techninis projektas.
Tuomet Kultūros paveldo departamentas atsibudo, kad numatytos statybos pažeis galiojančius normatyvus, tad teisme detalųjį planą panaikino. Šioje byloje atsakovė buvo savivaldybė, tačiau jos atstovai net nepasirodė teismo posėdyje.
„Jei ne paveldosaugininkų užsispyrimas ir savivaldybės abejingumas, sklype jau dabar stovėtų rekonstruoti gražūs pastatai”, – aiškino E. Vičius.
Dabar „Entoja” ruošiasi iš savivaldybės prisiteisti patirtus nuostolius – per 700 tūkst. litų. Į ieškinį ketinama įrašyti ir padidinto nekilnojamojo turto mokesčio dalį.
Nekilnojamojo turto mokestis 2011 metais Palangos biudžetą papildė beveik 8 mln. litų. Žemės mokesčio pernai buvo surinkta beveik 2 mln. litų.
Auklės mokesčiais
Šarūnas Vaitkus
Palangos miesto meras
„Matomiausiose miesto vietose stovintys apšiurę pastatai, išverstos sienos, teritorijoje besimėtantis statybinis laužas kurorto nepuošia. Be to, šie statiniai virsta pavojingomis vaikų žaidimo aikštelėmis, kuriose galima sulaukti ir skaudžių nelaimių.
Bandėme kalbėtis su savininkais, girdėjome pažadus, bet tvarkytis jie neskuba. Nuo kitų metų įstatymai mums suteikė teisę apsileidėliams taikyti maksimalų 4 procentų tarifą žemės mokesčiui, kuris dabar siekia 1 proc. Gal didesni mokesčiai verslininkus paragins susimąstyti?”